Kovo 17 dieną, stabiliai laikantis ne didesnei nei 5 laipsniai celcijaus temperatūrai, susirinkimas HD Vilnius salone nežadėjo, kad bus daug baikerių ant motociklų. Na, bet NIEKAS nesustabdys Svetlanos ir Aleksandr Podskokov, kurie itin dideliam daugelio pavydui, sėdo ant Harlių ir atvažiavo į susitikimą! Kaip ir varnėnai, jau kai kur praneša apie pavasarį, taip Podskokovai pranešė mums apie artėjantį sezoną. Ir ne tik jie.
Pradžioje visi įdėmiai išklausėme vieno iš naujokų – Igorio, įspūdingo prisistatymo – spaudėme jam dešinę, padrąsindami ir linkėdami jam kuo didžiausių įspūdžių mūsų bendruomenėje. Šaunuolis, Igori – drąsiau ir laisviau – tu patekai tarp bendraminčių, kurie VISADA tave supras.
Arvydas susitikimo metu pristatė HD naujienas savo salone. Kas norėjo, pasėdėjo ant policininko motociklo, salone savo savininkų laukia ir du nauji Softail’ai – karinis (į geopolitinę temą) su žvaigžde ant bako ir toks niauktas juodas, abu su 110cc motorais!
Tada scena užėmiau aš, paprašytas Arvydo, trumpai pristačiau savo pernykštę kelionę į JAV. Dalinuosi šia istorija ir su jumis, mieli skaitytojai, nevaikštantys į susirinkimus.
Trumpa įžanga: kadangi dirbu samdomu darbuotoju – atostogų turiu 4 savaites per metus (1 savaitė kalnuose, 2 savaitės su šeima) – motociklams ir visiems kitiems hobiams, kartu paėmus, lieka viena savaitė. Tad nedaug. Labai nedaug, įskaitant, kad Europoje, kad ir kur bekeliautum dažnai dvi dienas, iš tos likusios savaitės reikia atiduoti Lenkijos keliams… Iš to išėjo mano mintis – derinti “poleznoje s prijatnym”. Kai turiu darbines komandiruotes – jas derinuosi su motociklo kelionėmis. Prieš 2 metus į susirinkimą Briuselyje nupyliau, aplankydamas Hamburg Harley Days, o gryžtant Amsterdamą ir kitas šiaurės Europos vietas. Prasukau 3000 km ir, kaip sakoma, kirminą nuraminau.
Pernai turėjau darbinį susirinkimą JAV, Filadelfijoje, tad tai žinodamas, prieš pusę metų pradėjau dėlioti planą-chuliganą. Jau rezervuodamas lėktuvo bilietus apmasčiau, kad nuskrisiu tiesiai į Chicago, iš ten išsinuomavęs motociklą pašausiu iki Milwaukee – į Harley-Davidson ‘meka’ vadinama muziejų, tuo pačiu į HD gamyklą.
Tad į Ameriką atvykau 3 dienom anksčiau nei susirinkimas. Pagrindinėje Chicago HD atstovybėje nuomai buvau užsirezervavęs HD Softail Breakout – tačiau jį, iki man atvykstant kitas nuomininkas sugadino – tai negavau norėto motociklo, tačiau už softail’o kainą (130 USD/dienai) atstovybė leido išsirinkti bet kurį iš Touring’ų. Pasirinkau Road Glide, nes dar nebuvau su juo važiavęs. Kartu su motociklu paprašiau šalmo – jį, kaip ir lietaus aprangą duoda nuomuojantis motociklą nemokamai – Ilinojaus ir Milwaukee valstijose jis neprivalomas, bet mano garbanos kažkaip nepriratę važiuojant 70 mylių per valandą greičiu plaikstytis vėjuje.
Pasukau link HD muziejaus. Tiesa jau atstovybėje įspėjo, kad HD navigacija nėra tobula, tad reikėjo keletą kartų stoti persistatyti maršrutą, nes, kad ir kaip stengiausi vengti greitkelių – navigacija metė mane ten. Greitkeliu važiuoti apskritai JOKIO malonumo, jei važiuosi apie 60 mylių, tave lenkia absoliučiai visi ir tenka uostyti… , o jei važiuoji greičiau – įsiveli į ‘greiti ir įsiutę’ lenktynes su daugiatoniais ilgaisiais vilkikais, jų net ‘fūromis’ nepavadinsi. Ir tai visiškai nemalonu, net ir sėdint ant didžiausio iš Harley šeimos motociklų.
Atvykus į Milwaukee – muziejų surasti labai nesunku. Nuorodos mieste rodo tik į dvi vietas – alaus gamyklą arba HD muziejų. Abiem atvejais nėra blogai.
HD muziejuje užtrukau geras porą valandų. Tikrai verta neskubėti, jei domitės legendiniu prekės ženklu, istorija. Man pavyko ne tik muziejų apžiūrėti, bet ir pakalbinti Davidson kraujo atstovą – Willie G. Davidson. Prisistęs iš kur atvykau – žymiai paprasčiau užmezgiau pokalbį. Jis padėkojo susidomėjimu ir paprašė manęs su juo nusifotografuoti. Nesilaužiau ilgai ir sutikau. Vėliau padėkojau HD muziejaus direktoriui už foto ir mielą priėmimą. Tuo pačiu, dar aplankiau Willie G. atskirą parodą, skirtą jo 49 metų karjerai Harley-Davidson kompanijoje. Jis buvo atsakingas už visą HD dizaino departamentą, tad gyvenime yra sukūręs tikrai įspūdingų HD modelių – vienas iš jų – Dyna FXE Sturgis.
Vėliau, 12 iš anksto užsiregistravusių žmonių, tarp kurių papuoliau ir aš, buvo pasodinti į prabangų mikroautobusą apklijuotą HD simbolika, kuris nuvežė mus į Harley-Davidson gamyklą. Praėjus visus saugumo instruktažus, patekome į tikrą HD širdį – variklių gamybos fabriką. Nosies atstumu pamačiau, kaip iš duraliuminio gabalo gimsta variklio blokas, cilindrai, ir visa tai galiausiai pavirsta į pilną Harley-Davidson variklį su greičių dėže. Įspūdį sustiprina ir gamykloje dirbantys darbuotojai – tokios geros atmosferos, net savo profesinėje veikloje, gamybos įmonėse, nesu matęs. Darbuotojai vaikšto su laisvalaikio apranga – džinsai, languoti flaneliniai marškiniai… juokauja, šnekučiuojasi. Jaučiasi, kad myli, tai, ką daro. Vienas iš įdomesnių momentų – prie pat gamyklos įėjimo durų – didelis parkingas skirtas… tik motociklams. Jei darbuotojai, ar svečiai į gamyklą atvažiuoja automobiliu – jiems parkingas yra skirtas, na, už kokio puskilometrio…
Po įspūdingos ekskursijos gamykloje vėl grįžome prie HD muziejaus – kur kiekvieną ketvirtadienį renkasi ne tik H.O.G entuziastai, bet ir kitokių markių motociklų mylėtojai. Bet aprasyme viskas skambėjo daug įspūdingiau nei buvo iš tiesų. Susirinko apie 40-50 baikų, kas kur su kuo pabendravo, pasėdėjo pakampėmis, tad manęs itin nesužavėjo, nutariau, kad tą laiką geriau praleisiu sukdamas mylias kelyje.
Atgal į Chicago važiavau kaimo keliukais – jie ne žvyruoti, bet mažumo tokio, kad vienas kitas fermerio džipas su pakrauta šieno kitka išsukdavo. Važiavau ir švilpavau iš džiaugsmo, vaizdai akis džiugino, tarsi bučiau kažkokiame virtualios surrealybės šou.
Kita ryta pridaviau motociklą prieš tai užpylęs baką atidavimui – “do gorlą”. Norėjau mokėti kortele, bet kasininkas sako – “18 buks…” tai pakėlęs antakius išraukiau sulankstytą 20-tinę ir padaviau net nelaukdamas grąžos. Smagumėlis.
Po piet jau sėdėjau lėktuve į NY. Patenkintas, net pozityviai nusiteikęs darbiniam susirinkimui.
Labai noriu sugrįžti į USA.
Tad po mano pristatymo sklandžiai perėjome prie Arvydo ir Aurelijaus organizuojamos 2017 metų kelionės į Amerikos Mid-West ir Sturgis. Arvydas trumpai pristatė maršrutą ir vietas. Laiko dar yra, tačiau visi pritarėme, kad tokioms kelionėms pats laikas pradėti organizuoti, ar bent jau galvoti, jau dabar.
Tuo tarpu – laukiame pavasario ir blizginame savo baikus naujam sezonui! Peace!
Jūsų,
Editor Darius