Metai iš metų, atidarydami bei baigdami moto sezoną, HOG Vilnius Chapter Lithuania organizuoja bei teikia paramą vaikų namams. Visa širdimi tikime, kad net pusvalandis mūsų brangaus savaitgalio laiko atneša dešimtis tūkstančių mažų širdelių virpesių. Ir daug plačių šypsenų. O kai kam ir džiaugsmo ašarą…
Šiais metais nutarėme nesuplakti dviejų renginių – paramos ir sezono uždarymo, į vieną. Manome, kad nuo šio sprendimo abiejų renginių kokybė turėtų pagerėti…
Paminėsiu, jog šeštadienį oras buvo užsakytas – FANTASTIŠKAS. Margiems rudens lapams lekiant iš po Svajūno Road king‘o plataus galinio rato, man seilė tyso ir kažkur pirštų galiukuose jautėsi palaima. Kaip smagu, nors ir šiek tiek per trumpai, buvo prasivažiuot.
Susirinkom tradiciškai prie Ergo. Katedroje varpui mušant 12, labai apsidžiaugėme sulaukę Vytenio… Nesiregistravo bet atvyko! Taigi nedidėlė kolona patraukėme Lentvario link. Vaclovas, tarsi vietinis vesdamas koloną, netruko parodyti posūkio šalia krepšinio aikštelės lūkuriuojančio didelio vaikų būrio link. Mus pasitiko šiltos vyresnių vaikų šypsenos, bei didelės mažųjų akys…
Chapterio vardu norime padėkoti Director Vytautui už vaikams suteiktą paramą, na o mes savo ruožtu mažuosius pradžiuginome dideliu maišu saldainių… Vaikai žadėjo juos draugiškai pasidalinti. Vaclovas trumpai pristatė mūsų klubą, vertybes, motociklus. Vaikams daug papildomų klausimų nekilo, tad visi tarsi sutartinai akimis klausė – „kada pavėžinsite…?“.
Didžiuliam vaikų džiaugsmui – užkūrėme savo plieno žirgus ir Lentvario vaikų namų kiemas, o gal ir pats Lentvaris, suūžė, suriaumojo… Vėžinome vaikus nuoširdžiai sukdami ratus ne tik aplink aikštelę, bet ir aplinkiniais kiemais. Man, vairavusiam Buell Ulysses reikėjo parodyti visas enduro važiavimo galimybes, nes važiuoti keliu 14 metų Sauliui pasirodė neįdomu… Ladies of Harley Daiva sakė, ją vaikai apsikabinę taip spaudė prie savo krūtinės, kad to jausmo su nieko nesupainiosi… Daivos širdis virpėjo ne mažiau nei vaikų…
Vaikai keitėsi vienas po kito, atrodė, jei ir vežiotume iki vakaro vis tiek jiems neužtektų… Vėliau jie atsidėkojo savo rankomis darytais atvirukais bei popierinėmis gėlytėmis… Svajūnas net kapišoną nusiėmė, kai prie jo priėjo mergaičiukė ir įteikė gėlytę…
Tradiciškai atsisveikindami – žadėjome sugrįžti. Ir dar didesne grupe! Ačiū Jums, vaikai, už suteiktas nepakartojamas emocijas.
Darius (Editor)