“Hi Kola” – kaip visiems sakė indėnų vadas, čia pat kantriai aiškinęs, kad ne gėrimą, o pasisveikinimą turi minty. Taigi, sveiki ir sukam rankeną į Palangą, “American Spirit 2017”.
Kad tai mūsų HOG chapterio metų renginys, turėjo žinoti visi, net ir minimaliai naudojantys šiuolaikines informacinio komunikavimo priemones. “Būti ar nebūti” – teko spręsti kiekvienam individualiai, o tie kas buvo, gali pelnytai didžiuotis klubo istorijoje palikę svarų indėlį. Sakysit, pompastika? Nieko panašaus, nes toliau reikėtų rašyti “pirmakart” ir vardinti visą eilę punktų.
“Dalyvių gausumą apsprendžia palapinės dydis” – tai išgirdau iš Justo, jam ir priskiriu šią teoriją. Iš tiesų, ketvirtadienį, atliekant tradiciniu tapusį šventės ritualą – futbolo vartų pernešimą iš vienos aikštės galo į kitą, niekas negalėjo pasakyti, kiek dalyvių susės po baltos palapinės kupolu. Kokia jos talpa žinojo nebent Žilva, o kiek buvo užsiregistravusių – Adomo planšetė. Abu skaičiai nebus tikslūs, nes atvažiuojančių, išvažiuojančių ar pravažiuojančių niekas neskaičiavo, o juos apytiksliai pridėjus galima šūktelėti – REKORDAS! Tą patį galima dar kartą šūktelėti perbėgus per savo HOG chapterius atstovaujamų šalių skaičių. Ir per konkursus iškovotų nominacijų bei prizų statistiką. Dar buvo mūsų regiono HOG chapterių direktorių susitikimas. Tai jau rimta ir aiškinti “kodėl”, manau nėra prasmės. Apie patį susitikimą kiek vėliau, o dabar – penktadienis.
HOG poker run. Kam kortos, kam tik pasivažinėjimas, o azartas abiem atvejais. Paskutinis punktas – partizaniniais keliais pasiektas jūros šventės paraližuotos Klaipėdos pakraštys. Ir vėl jau tradiciniu (kaip ir vartų nešiojimas) tapęs klausimas – ko mes čia atvažiavome? Ok. Gražiai išsirikiavome, pastovėjome, Dainius rado gražų foto rakursą nuo avarinių prekybcentrio laiptų ir organizuotai, grupelėmis, o nuo Nemirsetos kolona, evakavomės atgal į renginio vietą. Vakaras “Vakarų salūne”, sava kompanija ir grupės pasirodymas šį kartą ypač derėjęs prie visą pirmą aukštą okupavusios HOG jungtinės tarptautinės lankytojų komandos.
Šeštadienis. Kam rytas a’la pavadinimu “šiemet dar nesimaudžiau jūroje”, kam organizacinai rūpesčiai ir diskusijos chapterių direktorių susitikime. Vytauto atliktas agentūrinis fotofiksacinis darbas leidžia šiek tiek sužinoti apie ką ten buvo kalbama. Nuoroda: prezentacijų nuotraukose ieškokite žodžio “Lithuania” ir jei jums tai neiššauks bent minimalaus pasididžiavimo jausmo, verta pamąstyti: kur aš, su kuo ir kodėl?
Vakaras. Scena prie didžiosios palapinės. Koncertas. Latviukus praleidžiame (tegul tai bus apšildančiosios grupės repeticija), o toliau – kyla uždanga ir HOG BAND. Chebryte, harlius turi visi HOG, tačiau HOG BAND rytų Europoje, Europoje, Pasaulyje turi tik Vilnius Chapter Lithuania. Tikiuosi, kad mano informacija teisinga, todėl palieku tik žodį – pasaulis. Jei ir tai neiššaukia bent menkiausio pasididžiavimo jausmo – nebemąstykite. Tai jau diagnozė – jūs kažkur ne ten papuolėte. Vakaro finalas – AC/DC projektas, mano subjektyvia nuomone grėsmingai prisivijęs tik “one man show” belikusį “orginalųjį” AC/DC variantą.
Sekmadienis. Kam kelionė toliau – Ryga, Talinas, Piteris. Kam į arčiau ar toliau esančius namus. Oras palankus neplaninei kelionių organizacijai ir ….. išsiskyrimas. Nemėgstu šio žodžio, todėl nesiplečiu.
Kažką praleidau pasakojime? Aišku, kad taip. Sudėlioti mozaiką iš tiek dienų vykusio bendravimo, malonių ar ne visai malonių istorijų, nutikimų, įvykių nėra prasmės. Tegul kiekvienas žiūrėdamas į Dainiaus, Vytauto, savo ir kitų darytas nuotraukas atranda tas brangias, žavias, nepamirštamas akimirkas. Dėkui visiems, kas pavertė šią šventę vertai būti įrašomai į Chapterio archyvą.
Taigi, “Hi Kola”. Manykime, kad nežinomos indėnų genties kalba, tai bus “sveiki”. O kaip atsisveikinti???!!!! Tegul bus “Hi Koka” ir turim visą kombinaciją, bei progą kitais metais išsiaiškinti, kaip indėniškai bus “viso gero”.
Algis, Historian