2023 metų sausio 8 dieną Vytauto išsiųstas pasiūlymas važiuoti į Milwaukee į 120 metų H-D jubiliejų galiojo lygiai parą. Greitą sprendimą priėmė net 26 HOG‘ai. Kelionės vizija darėsi vis aiškesnė ir realesnė su kiekvienu Algio siunčiamu email‘u (didelis ačiū jam). Taigi susiformavo 2 komandos po 8 motociklus. Numatytas maršrutas driekėsi rytine JAV dalimi: Ilinojus-Tenesis-Virdžinija-Pensilvanija-Niujorkas-Kanada-Mičiganas-Viskonsinas-Ilinojus. Lyginant su senais gerais prieškarantiniais laikais, motociklų nuoma gerokai pabrango, bet tai nebuvo kliūtis įgyvendinti sumanymą.

Atskridę į Čikagą, neužsibuvome ir sekančią dieną jau vaikštinėjome Nešvilyje – Amerikos kantri muzikos sostinėje. 99 baruose grojo įvairaus lygio muzikantai, džiugindami klientus ir mus. Kelionės pradžia sutapo su JAV Nepriklausomybės diena, šurmuliuojančių svečių su kaubojiškais batais, skrybėlėmis buvo begalė, taigi minioje surasti saviškius nebuvo lengva. Vakariniai fejerverkai nustebino gausa ir trukme. Karštis alino, tad viešbučio baseinas su gaiviaisiais gėrimais buvo tikra atgaiva. Muzikos mylėtojai apsilankė koncertuose, pravažiavome „bus“ turą po Nešvilį.

Galų gale pasiėmę motociklus, juos „prisimatavome“ ir leidomės į kelionę. Pirma diena buvo kukli – apie 200 km, reikėjo apsiprasti komandoje, pasirinkti tinkamą kolonos greitį. Smokey Mountains nebuvo aukšti, posūkiai neaštrūs, nepalyginsi su Alpėmis. Aplankėme Jack Daniel‘s muziejų, pasidomėjome viskio gamyba, kai kas spėjo prisipirkti suvenyrų jau kelionės pradžioje, net išvykimo laiką teko pavėlinti… Palei Tenesio upę traukėme pasifotografuodami link nakvynės vietos. Vakare kavinėje mūsų laukė daug daug „nesveiko“ maisto – picų! Ir gaiviųjų gėrimų.

Ryte visi pradėjo ruoštis važiavimui įžymiąja „Tail of Dragon“, anot Arvydo, tai kiekvieno motociklininko svajone. Tik 11 mylių ir tik …318 posūkių. Stabtelėję trasos pradžioje, nerūpestingai stebėjome perspėjimus – two beer limit, fotografavome medį, apkabinėtą sudužusių motociklų detalėmis, priklijavome chapterio lipduką, pasipildėme kuro atsargas, prisipirkome antsiuvų (juk vis tiek pravažiuosime). Tačiau trasos pradžia greitai sugrąžino į realybę – „neįsipiešęs“ į posūkį, po amerikietiško automobilio ratais palindęs motociklas ir šalia gaivinamas motociklininkas. Taigi trasą teko gana ramiai pravažiuoti paskui greitosios pagalbos automobilį su mirksinčiais švyturėliais ir kažkaip niekam nesinorėjo tuo metu jo aplenkti. Tokiomis akimirkomis supranti, kad viskas gyvenime yra trapu ir laikina.

Sekančios dienos lankytinas objektas buvo… motociklų muziejus. Vieni susidomėję apžiūrinėjo senus ir naujus modelius, kiti žioplinėjo, treti pirko suvenyrus (pasirodo, ne tiek mažai vietos motobagažinėse 😊 ). Ant sienos kabančiame žemėlapyje įsmeigėme adatėlę – ir mes čia buvome! Bet mes buvome ne pirmieji muziejų aplankę lietuviai. Vakarą už mus suplanavo atsitiktinumas – pradurta padanga kelyje. Veiksmas vystėsi palaipsniui – iš pradžių bandėme remontuoti, po to temstant su 1 atmosfera važiavome „per plytas“ į artimiausią kolonėlę ir laukėme visi draugiškai evakuatoriaus. Nuotykiai nesibaigė – blogai prifiksuotas motociklas atsikabino ir .. buvo didelis BUM, prie pradurtos padangos prisidėjo nubrozdinta dėžė, sulankstytas duslintuvas…Galų gale, lenktyniaudami su amerikietiškais sunkvežimiais 1 a.m. pasiekėme viešbutį. Ryte visi emocingai dalinomės įspūdžiais, ieškojome sprendimų ir perskirstę grupes, leidomės į kelionę. Pirmoji „skubančiųjų“ komanda gavo lietaus, o „lėtieji“ važiavo sausi mokamais nacionaliniais parkais. Bilietai galiojo savaitę, deja, laiko turėjome vos kelias valandas. Visi susitikome Vašingtone. Vidmantas draugiškai pasirūpino visų motociklų parkavimo vieta ir per vakarą ir kitos dienos pusdienį bandėme aprėpti kuo daugiau – pamatyti Baltuosius Rūmus, Kapitolijų, Obeliską, Linkolno memorialą, aplankyti muziejus. Ne viskas pavyko, bet susiformavo didingo miesto įspūdis. Jį papildė atšvęstas Jolantos gimtadienis Vašingtono centre su vakariene, šampanu, lietuviškais ilgiausiais metais ir nustebusiais padavėjų veidais. Kitos dienos „perliukas“ buvo Arvydo suplanuotas objektas – tornado 2003 metais pusiau sugriautas tiltas, kurio dalis taip ir palikta gulėti pastaruosius 20 metų.

O vakare jau buvome Kanadoje. Niagaros kriokliais galėjome grožėtis tiesiog pro viešbučio langą visą parą – jie buvo besikeičiantys: ir apšviesti spalvotais prožektoriais, ir fejerverkais, ir ( kam nesimiegojo) kylančios saulės šviesa. Bet visada įspūdingi! Pusryčiai mus maloniai nustebino: gavome normalius ( ne vienkartinius) stalo įrankius, platų maisto pasirinkimą, pasijautėme kaip Europoje.

Vėl kirtę JAV sieną, apsistojome gimtajame Madonos mieste – Bay City. Ryte, pasveikinę Vidą su gimtadieniu, išskubėjome prie Madonos paveikslo, fotografavomės, pozavome ir šokome pagal jos dainas. Toliau kelias driekėsi Mičigano ežero pakrante. Planų buvo daug: pravažiuoti suplanuotu maršrutu, papietauti (per pusvalandį) išsirinktoje kavinėje ir spėti į keltą. Bet kas nerizikuoja, šampano negeria! 2.5 valandos plaukimas labiau priminė kelione ramia jūra, nei milžinišku ežeru. O smėlėtos pakrantės dvelkė gimtąja Baltija.

Milwaukee šventė buvo grandioziška. Bendra dalyvių nuotrauka ir po to visko buvo labai daug: šurmulio, garso, motociklų, motociklininkų, maisto, gėrimų, paplūdimių, koncertų, muziejų. Taigi tos trys dienos daugumai neprailgo.

Pridavę motociklus, dar turėjome daugiau nei parą Čikagoje – kas “sėmėsi kultūros”, kas “šopinosi”, kas lankė draugus. Žavėjomės įžymiuoju down town’u, “pupa” su tūkstančiu besikartojančių atvaizdų, plaukimu upe, gaivinančiais fontanais, keturių aukštų pamėgtaja Starbuck kavine … Pavargę, bet laimingi skridome namo.

16 dienų juoko, šypsenų, įspūdžių, emocijų, pasitikrinta draugystė, visa tai neapčiuopiama, bet neįkainuojama vertybė.

 

Parašė Linda Širšinaitienė, Ladies of Harley Officer