
VIENAS, BET NE VIENIŠAS
Pradžia – toli iki starto, bet dedu juodu ant balto mintis. Ir dėl dviejų priežasčių:
„HOG Rally Cascais 2019“ – dar viena partija mano žaidimo. Kuomet šeimoje nusprendėme, kad dalyvausime, aš net neieškojau jokių kitų alternatyvų ten atsidurti. Iron Butt‘ai ir niekas daugiau į galvą neatėjo. Tarp klubo „geležinių“ paleidau info, bet ir nesulaukęs norinčio/-ių sužaisti kartu šį žaidimą savo apsisprendimo nepakeičiau. Pamaniau, o kodėl, kuomet yra kelio į priekį beveik 3500 km nesusidėlioti dviejų partijų kelionei iki tikslo. Šiai minutei “per aplinkui” turiu susidėjęs du IB: BBGold 2500km/24 val. Ir SS 1600km/24 val.
Taigi, starto pradžia numatyta birželio 11 d. Bialystok (Poland). Manau, kad 9:00 val. tinkamas laikas. Iron butt’as vyks man jau gerai žinomu keliu pro Warsaw, Wroclaw, Dresden, Nurnberg, Munich, Paris ir finišas laukia Bordeaux (France). Leidus oro sąlygoms šį važiavimą bandysiu įveikti pagal GOLD reikalavimus. Tikrai nekankinsiu savęs per lietų, jei toks bus ir finišuosiu tuomet pagal SILVER reikalavimus (BB2500/30). …. Toliau jokio plano 🙂 Pagal galimybes susitarti su viešbučio darbuotojais pakliūti ankščiau į kambarį, krentu miegoti ir kiek gausis, tiek. Atsikėlęs, kad ir vidurnaktį, sėdu ir važiuoju toliau, t.y. bandau sužaisti antrą partiją – 1600 km per 24val. , o tiksliau per 17 val. Juk turiu būti ankščiau už Loretą Lisbon 🙂 Ir ne tik ankščiau, o ir kažkiek numigęs, nes noriu kartu praleisti laiką Lisbon senamiestyje, o ne knarkiant lovoje 🙂 Tegul Moto Dievai mums būna palankūs 🙂
Namai namučiai. Prie pasakojimo grįžtu su geromis žiniomis 🙂 Pagal IBA reikalavimus įveikti trys Iron Butt‘ai: BBSilver 2500km/30; SS 1600km/24; SSGold 2000m/36. Be visa to sudalyvauta HOG Rally 28thCascais, pasibūta su chapter bičiuliais, kartu su Loreta, kaip Janis sako, – projechalis ogorodami, per Portugaliją, Ispaniją susukunt beveik 2000 km ir rezultate ant spidometro nepilni 9.500 km.
Dar kartą pakartosiu – Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Kažkas pridėjęs pirštą pasiukos ties smilkiniu, o kažkam ir įdomu bus 🙂 , tad truputis pasakojimų.
Planas planas planas… jis kaip chuliganas 🙂 Ir viskas prasidėjo jau Bialystok‘e, kuomet vietoje to, kad kaip žmogus atsikelti 6-7 ryto ir startuoti, tai matomai mintys, sapnai ir kita velniava pažadino mane antrą nakties ir „wsio“, supratau, kad daugiau miego niekaip, tad apsirengiau iš vakaro suruoštus drabužius, ir 02:45 paėmiau šalia esančioje degalinėje starto čekį. „Viskas, kaip per sviestą“, taip buvo ir man, ir oro sąlygos, ir laimėtos + 45 min, bet ne ilgai, tik iki Vokietijos sienos. Tik kirtus sieną reikėjo pirma apie 45 km brautis tarp mašinų kamštyje, vėliau dar gal koks 20 km, nepamenu tiksliai, nugaravo šiek tiek prisiminimai, emocijos. Faktas tas, kad Vokietija tiesiogine ta žodžio prasme užkimšta, o tai pradėjo laidoti mano mintis paimti GOLD’ą. Per dvi pirmas atkarpas Vokietijoje, iš “dispečerės” Loretos sužinojau, kad ištirpo mano 40 min. ir tai nebuvo blogiausia. Net nebuvo taip blogai prie + 32 + 34 laipsnių, blogiau tai, kad įsukus į Prancūziją temperatūra ėmė kristi ne valandomis, o minutėmis. Kadangi turiu patirties ir žinau, kad ne tik nusirengti, bet ir apsirengti reikia vienu „stop‘u“ ankščiau, tad aš per valandą laiko sustojęs buvau tris kartus, nes 18:00 valandą temperatūros buvo likę vos + 15. Ir tai jiems buvo dar ne gana 🙂 Iš šono mane pagavo trumpas, bet geras lietus, kuris nuplovė lenkiškas muses, mane ir gerai išmirkė sėdimąją. Kadangi ant manęs jau buvo šiltesni rūbai, tad „nepralyfkę“ ant viršaus ir pirmyn…. lietus nurimo, pradžiūvo keliai, apdžiūvau ir aš, kas leido pasukti rankeną normaliai, kad atstatyti prarastus laikus. Nepasakosiu kaip ir kiek HD suryja kuro, bet po gero rankenos „pasukimo“ gabaliuką kelio važiavau 90 km/val greičiu ± 30 km, kad davažiuoti iki kolonėlės. … Žodžiu užfiksuoju geru laiku 1000 mylių, minu toliau…. mačiau, kad manęs laukia lietus dar visą parą prieš akis, bet lietus lietui nelygus, nelygu ar tu važiuoji naktį ar dieną per jį. Šlapias, bet dar ne ant tiek „paėmiau“ 2000 km ir vis dar neprarasdamas noro suku tikslo link. Nuvažiavus beveik 1300 mylių, kuomet teko ilgai aiškintis per mikrafoną su TIK prancūziškai kalbančiuoju, kad nepriima jų aparatas čekio, kurį gavau/paėmiau įvažiavęs ir negaliu sumokėti už kelius…(ilgai – per IB jau bet kiek, kas nesusiję su būtiniausiais dalykais, kad ir papildomos trys-penkios minutės) Galų gale ekrane užsidegė 14 su centais, susimokėjau ir nusprendžiau stabtelti pastogėje. Paskambinau į „dispečerinę“ ir informavau, kad nors laiko, kad baigti IB Gold aš turiu, bet tikrai ne tokiu oru, berods buvo tuo metu + 12 likę, ne naktį per lietų, vietomis liūtį. Dabar tikslas – sveikam, gyvam parsirasti į finišą ir pakliūti į viešbutį. Kuo labiau link viešbučio, tuo stipresnis lietus. Kelis kartus net stojau, kad sulaukti pravažiuojančios mašinos ir laikytis už jos, nes nelabai matėsi kur važiuoti…. FINIŠAS. Visa procedūra pagal IBA ir judu į viešbutį. Kuomet užėjau į jį, supratau, kad jei užeisiu ant nublizgintų kilimais išklotų plytelių tai manęs ne tai, kad ankščiau, bet vargu ar išvis isileis 🙂 Tad nusirengiu nepralyfkę prieangyje, padedu ant viršaus šalmą ir visas permirkes užeinu. Buvo berods 5:30 ryto. Administratorė stebejusi mano veiksmus pamiršo pasisveikinti 🙂 Aš nieko nesakydamas telefone iš lietuvių į prancūzų kalbą parašiau savo prašymą – gauti ankščiau numerį, už kurį galiu susimokėti ir t.t. Išsiaiškinom, kad kambarį gausiu iš kart, kuomet kambarių tarnyba jį paruoš, o kadangi visi kambariai užimti tai ne ankščiau, kaip 10:00. …. Lauksim 🙂 Gavau kampą, prailgintuvą pakrovėjui, paklodę foteliui, kad labai jo nesušlapinčiau 🙂 …. Laukiu …. Lauke lyja toliau, lis iki vakaro…. Ir po chekino 10:30 aš jau lovoje. Rodos viskas gerai, bet tai, kad mano šlapi drabužiai iškabinti po visą kambarį, o man važiuoti toliau kažkaip neleido užmigti. Bet nuovargis paėmė viršų ir leido nulūžusiam išmiegoti 4,5 val. Atsibudus iš karto prie darbo, t.y. fenas vonioje į rankas ir džiovinti viską 🙂 Plane buvo startuoti 21-22 val. Kuomet sumažės mašinų srautas ir svarbiausia nustos lyti. Laimei lietus baigėsi pora valandų ankščiau, kas leido man sudėjus ant palangės, ir, kaip šašlyką vartant džiovintis drabužius….
Taigi, aš prie starto linijos, gerai apsidžiovinęs, su gera nuotaika…. juk ryt vakaras su Loreta Lisabonoje 🙂 Vėl „per sviestą“, kuo labiau į naktį, tuo mašinų mažiau. Pjaunu vienas ir su keletu fūrų Madrido link, oras ± 14 …. Smaguma. Ir smaguma baigiasi, kai atvažiavus į vieną iš kolonėlių – neveikia, į kitą – uždaryta, į trečią – vėl tamsu, imu dar vieną ir randu valytoją pas kurią nusiperku kuro baką už dvigubą kainą 🙂 Tada suprantu dar kartą, kad Ispanija ir Prancūzija ne tos vietos, kur daryti ramiai IB 🙂 Ir dar viena staigmena, likus gal šimtukui iki Madrido temperatūra nukrenta iki +6 laipsnių, kas priverčia mane mąstyti ar palaukti kiek degalinės kavinėje ar judėti toliau. Pasišildau dviem arbatomis ir gerais pagyvenusios pardavėjos žodžiais nusprendžiu judėti. Pabandau važiuoti 120km/h, šalta, tada 100km/val, jau geriau 🙂 Ir taip, kol temperatūra nepalyka iki + 8. Pasiekiau Madridą, Cordobą, kelias vedė link šiltosios Sevile, o aš dar viską susirengęs ant savęs, saulė kaitina, lauke jau +24, o man nekaršta 🙂 Bet suprasdamas, kad tuoj tuoj miestas, nusprendžiu viską nusimesti, nes oras gali siekti +30. Taip ir nutinka. Kitu atveju sakyčiau – per karšta, bet tik ne tą dieną 🙂 …. Nieko ypatinga važiuoti IB 1600/24, tad nesidraskydamas pasiekiu numatytu laiku Lisbon, finišo kolonėlę ir greit greit į viešbutį. Po visų procedūrų nusprendžiu dar negriūti miegoti iki kol atskris Loreta, bet nueiti iki nelegaliai parking pastatyto baiko ir pažiūrėti kaip jam ten (nelegaliai, nes norint įvažiuoti reikia, kad nuskaitytų priekinį numerį). Ir reikia gi pasipainioti maisto prekių praduotuvėlei, kurioje vietoje 2 alaus ir 2 sangria namo parsinešu 4 alaus 🙂 Bet turbūt taip turėjo būti, nes Loretos skrydį iš Berlyno užlaikė, o pas mane viešbutyje atsirado Aivariukas, kuriam atiteko tas 4-as butelaitis 🙂 Taip nemiegodamas, bendraudamas su Aivariuku sulaukiau Loretos, kuri greit greit susiruošusi prisijungė prie mūsų 🙂 . Vakaras senamiestyje buvo puikus…. laikrodyje 01:00, laikas turbūt ir pamiegoti 🙂
Apie šventę pasakysiu pavartodamas mūsų dažnai sakomą frazę – Šventėse reikia dalyvauti, o ne skaityti apie jas. Dalyvaukite 🙂
Šventei pasibaigus mūsų su klubiečiais keliai išsisikiria, vieni turi vieną, kiti – kitą, mes savo atostogų „ogorodami“ maršrutą. Buvo tikras atostogų laikas trise. Loreta, aš ir Strielka…..
Tik viskam ateina pabaiga, net ir geram laikui…. Laikas startui namo, kur buvau numatęs sužaisti dar vieną Iron Butt‘o partiją. Kadangi Alicante – Vilnius 3400 km, tai žinoma, kad į galvą lindo viena mintis – IB SS GOLD 2000 miles 36h. Neatmečiau galimybės stoti pamiegoti įveikus BBGOLD 2500/24, vėliau nuo Wroclaw parlėkt…. Kitas variantas, važiuoti 1600km, po to vėl 1600km pailsėjus, bet nieko nežadėjau nei sau nei “dispečėrinei” 🙂 Sakiau, kad kaip bus, taip bus. Viską padiktuos organizmas.
Vėl matomai nerimo naktis, nes be žadintuvo atsibudau prieš keturias, bet kitą vertus nudžiugau, nes žinojau, kad gausiu gausaus lietaus, o jei išvažiuosiu ankščiau tai per Ispaniją pralėksiu sausas ir bus jo tik France. Taip ir buvo. Sausas ir greitai pralekiu Ispaniją, prasistumdau sausai-šlapiai per Prancūziją… penktadienis, mašinų milijonas, lietus stabdo greitį ne tik mano, bet ir mašinų. Žiauriai laukiu nakties, kad fūros ir kiti varytų miegoti, aš greičiau dingčiau iš lietaus zonos ir viskas bus taip kaip turi būti 🙂 Ir štai pirmas, „iš bėdos“ tikslas pasiektas – Wroclaw, IB BBGOLD 1500m/24 yra. Bet būčiau ne aš ir ką man reikštų mano gyvenimo „8” jei nesistengčiau paimti maksimumo. Ok, pasakiau sau, turiu su HD du Gold‘us, bet kaip su GOLD ne tik ant HD, bet ir su finišu Lietuvoje, o ne padarius jį kažkur patogiai Europoje, juolab, kad ir Loreta parskrenda vakare… Na kaip bus faina apsikabinti, pakelti taurę, surūkyti cigarą…. Tomis mintimis vedamas ir nulėkiau namų link. Tiesa, namo važiavau be jokio plano (neturėjau kolonėlių), vėl be jokio maisto. Kai kur nusipirkdamas „Snikerso“ ir vandens. O vat jo tai norėjau-nenorėjau gėriau ir finale gal koks kibiras susipylė 🙂 Ir štai aš Augustow degalinėje, namai čia pat (greičiausiai asmeniškai įveiktas atstumas per 2 val. 05 min., o guglas duoda berods 3 val. 05 min.) Visą tai įsivertinęs ir nenorėdamas prarasti galimybę gauti IBA sertifiktą, imu tempti laiką. „Ant ledų“ sustoju Alytuje, stoju Pirčiupyję ir …. finišas Naugarduko VIADA. Be balionų, be šampano, be ….. nes priežastis – TAI MANO ir TIK MAN.
Aš sužaidžiau šias žaidimo partijas, jos tik atvėrė akis į mano asmenines galimybes, į žmogaus galimybes. Jos matomai beribės, tik reikia pasikalbėti su savimi ir viską daryti sau ir dėl savęs.
Pabaigai noriu padėkoti savo gyvenimo palydovei, savo draugei, savo meilei, galų gale „dispečerei“ Loretai. Ačiū, kad supranti mane, Ačiū, kad esi.
Saugių Jums visiems savo gyvenimo žaidimų. O tie, kas ir toliau suka pirštą prie smilkinio – noriu pasakyti – nevertinkite, neteiskite, nesmerkite, nepavydėkite, tai yra mano gyvenimas.
So Many Miles, So Little Time (IBA prezidentas Mike)
Linkėjimai, Dainius Suckelis
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Sveikas Dainiau, baltas pavydas ima skaitant tavo pasakojima, bet tuo pačiu viska isivaizduoju realiu laiku nes puikiai žinau ka tai reiškia….👍.
Tu tikras geležinis, laikyk ir toliau taip.
Stipriai tu čia, Dainiau! RESPECT TAU – nuo manęs ir Andriaus ✌️
Sveikinu, Sunku patiketi, bet svarbiausia tikėk savimi ir ateis diena, kai kitiems neliks nieko kito, kaip taip pat patikėti tavimi!