Tai jau istorija. Norime Jums pristatyti mūsų klubiečių, Audriaus Skučo ir Dainiaus Suckelio šių metų kovo mėnesio pasakojimus apie jų patirtį, susijusią su Iron Butt važiavimu.

KO MANE IŠMOKĖ IRON BUTT KELIONĖ

Kai aš pirmą kartą išgirdau apie baikerius, kurie įveikė 1000 mylių (1610 km) per 24 valandas pagalvojau, kad tai NEDIDELĖ riba kurią  įveikęs “užsidirsiu” narystę “Iron Butt Asociaciojoje” ir tai nebus kažkas TOKIO ko nepadaryčiau per  vieną savo gyvenimo parą ant motociklo.

Prisimenu įvykį is 2013 m. liepos mėn., kuomet HOG Vilnius Chapter kasmetinio tarptautinio renginio “Pokker RUN”metu į Vilnių atvyksta klubiečiai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jau tada aš save laikiau “senu ir patyrusiu vilku”, turinčiu didelę vairavimo patirtį. Bet būtent šio renginio metu supratau kai ką kito. Mus aplankė draugai iš Suomijos HOG Chapter’io, kurių tarpe buvo viena vairuojanti moteris. Mano dideliai nuostabai ji vairavo būtent tokį ir tų pačių metų gamybos HD motociklą kaip ir aš tik jos pravažiuotų kilometrų skaičius buvo 10 kartų didesnis nei mano… ☹

Ši moteris buvo iveikusi 2 Iron Butt iššūkius ir dideliam mano nusivylimui sužinojusi mano motociklo pravažiuotą ridą mane pavadino “PROGINIU BAIKERIU” t.y. tokiu kuris važiuoja motociklu tik švenčių proga… Taigi tada mano galvoje įvyko esminis lūžis t.y. mano supratime ką reiškia važiuoti motociklu DAUG. Bet ką reiškia važiuoti IRON BUTT taisyklėmis didelius atstumus aš supratimo neturėjau jokio, nors manyje užgime nereali AISTRA save išbandyti.

Mane visada “vežė” tai kas extremalu, o kai tai susiję su motociklu tai aplamai “rovė stogą”…  Griežtos “Iron Butt”  asociacijos taisyklės ir siūlomi važiavimų “iššūkių” variantai man pasirodė būtent tai kas mane ir pastumėjo pirmajam iššūkiui t.y. 1000 mylių per 24 val.

Jau vien pats asociacijos pavadinimas kuris reiškia “PLIENINIS UŽPAKALIS” man komunikavo tai, kad įveikti ilgus atstumus reikalingas stiprus “geležinis” užpakalis, dėl kurio tiesa sakant daugiausiai ir rūpinaus…  🙂 Bet tai toli gražu nebuvo iššūkis tik jam…  🙂

 

1. Dalykas, kurį sužinojau, yra tas, kad nereikia “sukti rankenos” per stipriai, nei tai leidžia tavo galimybės, o SVARBIAUSIA – taisyklės. Greitas važiavimas reiškia didesnį kuro suvartojimą ir daugiau sustojimų. Dažni sustojimai reikalauja laiko ir ypač jei tai susiję su “maloniais” pokalbiais su kelio pareigūnais… Laikrodis nestovi – laikas tirpsta, o kilometrai NESISUKA.
2. Dalykas – apranga tokiam žygiui priklauso nuo būsimo važiavimo atstumo, vietos ir metų laiko, tačiau visais atvejais turi būti nevaržanti ir labai lengva bei patogi. Visos kelionės metu reikia taupyti energiją (šilumos taip pat) ir jei bus šalta ypač naktį arba paryčiais,arba per karšta vidurdienį tokiu būdu “sudeginsi” papildomas kalorijas organizmo savijautainormalizuoti,dėl ko PAVARGSI. Negali prisirengti bet kiek. Reikalingos 2 vnt pirštinių, lietaus kostiumas, naktinio važiavimo akiniai (geltonais stiklais) ir minimali atsarga rūbų  – persirengimui.
3. Dalykas – Sėdynė – tai ne fotelis, bet ir ne mini solo sedynė. Patarčiau naudoti silikoninius užvalkalus “pašikniukus”. Tas palengvina sedėjimą ir pagerina ventiliaciją. PATIKRINTAS REIKALAS – VERTA!
4. Dalykas – Navigacija – būtina ir labai rimta priemonė pradedant kelionės planavimu ir jau važiuojant. Galimi 3-4 variantai:  Harley Davidson trip planer + Navigacija nuo 2014 motociklams, naujos kartos Garmin Navigacija (is Google Maps),  Senesnės Navigacijose turėtų būti suvedami taškai i My Favorits ir siūlomi dusuvedimo būdai: visų būsimų sustojimų adresai t.y. užsiduodant nuo punkto iki punkto arba kitas t.y. užsiduodant kelionę nuo starto iki galutinio kelionės taško suvedant tarpinius taškus.  Aš REKOMENDUOJU važiuoti nuo taško iki taško taip geriau galėsi kontroliuoti savo laiką važiavimui ir stovėjimui. Taip pat galima naudotis programą GPS spotwalla tiems kas nori gauti savo  važiavimo duomenis iš telefono tiesiai į kompiuterį(vienintelė rekomenduojama IBA).
5. Dalykas – BAIKO PARUOŠIMAS: Prieš kelionę pravažiuokiteapie 200-300 km nesustodami. Jei turima laiko ilgesniam pasitikrinimui – dar geriau! Pasitiktink diržo (grandinės) būklę (ar ne laikas ją/jį pakeisti), Padangos kuo geresnės būklės protektoriai + nauji tepalai, stabdžių trinkeles isivertink rimtai , pasiimk padangų remonto rinkinį + putų balionėlį, susireguliuok telefono laikiklį ir isirenk įkrovimo lizdą, Gyvūnus atbaidantys švilpukai NEPAMAIŠYS TIKRAI.
6. Dalykas – MAISTAS. Jokių “HotDogs” arba mamos kelionės sumuštinių! GRIEŽTAI NE!  Visos kelionės metu vartojamas tik aukštos energetinės vertės maistas SPORTUI, kaip: greito poveikio ir patogus suvartojimui batonėliai, dar geriau geliai tubelėse. Vartojamo maisto kiekis priklauso nuo Jūsų poreikių, skoniai ivairūs. Jei važiuojate ne vasara – skyščius vartokite saikingai, jei važiuosite aukštoje temperatūroje tai darykite nuolatos. VARTOKITE MAISTĄ TUOJ PAT TIK PAJAUTĘ NUOVARGĮ, ŠALTĮ, MIEGUISTUMĄ. Neužsibadaukite! Stovėjimo metu, net ir važiuojant jei tai patogu,ir saugu.
7. Dalykas – KURO ATSARGOS. Neveikia degalinė, didesnis suvartojimas esant didesniam greičiui dėl ko gali pritrūkti kuro  – turėkite atsargų kiekvienas individualiai arba komanda bendrai.
8. Dalykas – jei važiuosi ne vienas RŪPINKIS NE TIK SAVIMI. VAŽIUOKITE ne didesne nei 3-4 motociklų grupe. Kelionės metu domėkis kaip jaučiasi draugai, stebėkite vieni kitus važiavimo metu – kilus įtarimui, kad kažkas netaip imkitės veiksmų NEDELSDAMI. Jei turite laiko rezervą BŪTINAI ilsėkites (raumenis atpalaiduojantys pratimai), o kurą pilkite kaip galima greičiau, tik sustojus. SUGEDUS MOTOCIKLUI ARBA NEBELIKUS JĖGŲ – NETRUKDYTE KITIEMS TĘSTI KELIONĘ…
9. Dalykas – NEREKOMENDUOJU klausytis labai trankios muzikos arba tai daryti – labai GARSIAI (tai vargina nervų sistema). Pernelyg lyriška muzika – MIGDO. Važiuokite tyloje ir galvodamas ką darote.
10. Dalykas – reikalingų įrodymų ir dokumentų surinkimas – garantuoja sėkmę sertifikatui gauti! Apie tai kas reikalinga ir kokiose formose nesunkiai rasite IBA puslapyje.
11. Dalykas – Nuolatos KOMUNIKUOKITE su artimaisiais, kurie laukia ir jaudinasi dėl JŪSŲ! Facebook, SMS, VIBER ir kt.

Saugių Jums ilgų bei trumpų kelionių.

Audrius Skučas

 

 

KOL SAVO KAILIU NEIŠBANDYSI – NESUŽINOSI …

Taip buvo ir man. Asmeniškai nesu iš tų, kurie laksto greitkeliais ir kitais magistraliniais keliais, jie man visada bus tik iš “reikalo”. Aš labiau vingiuotų kelių fanas ir jais važiuojant jaučiu didžiausią malonumą.

Apie ilgas distancijas važiuojančius ir apie įvairias asociacijas nuolat skaičiau, domėjausi. “Padėjęs” į šoną ir nuvijęs mintis apie tai, vėl po kurio laiko grįždavau prie “info”. Užvedęs kalbas apie tokius važiavimus savo aplinkoje, vis girdėdavau: “ar tau tikrai to reikia?”, “kokia viso to prasmė?” ir panašiai…

Žinodamas savo charakterį, giliai viduje žinojau, kad išauš tokia diena, kuomet ir aš įveiksiu pirmą savo Iron Butt’ą. Daug mažų motyvacijų vertė mane tai padaryti. Tačiau viena, kurią noriu išskirti, tai IBA garbaus amžiaus nariai, kuriems nuo 70 iki 90 metų, o jie vis dar važiuoja ilgas distancijas. Galvojau sau- negi jie antžmogiai, negi jie kažkokie išskirtiniai, o gal jie žino kažkokią tai paslaptį, kad “suka” vieną po kito raidą būdami tokiame amžiuje? Šiandien jau ir aš žinau į tai atsakymą, bet atsakymas yra mano ir jis tik man, t.y. mano “pasiteisinimas” prieš save patį, kodėl aš tai darau bei darysiu ateityje. Kiekvienas iš mūsų turime savo atsakymus į klausimą – kam man šito reikia? Tik jie giliai mumyse ir žinomi tik mums. Pasakyti galiu tik vieną – jei toks, kaip aš pabandys, jis nebesustos 🙂 Tai kabina, tai užkabina taip giliai, kad sunku kitam ir nupasakoti. Todėl, jei bijai užsikabint – nebandyk 🙂 O jei sakai sau – kam man šito reikia ir neturi atsakymo, tai net nepradėk, tai ne tavo “kelias”. Nereikia niekam nieko įrodinėti… “Krūtesniu” nei prieš save, nei prieš ką kitą netapsi. Tokių pasaulyje daugiau kaip 60000. Tu būsi TIK vienas iš jų. Yra pasaulyje daugybės sryčių profesionalų, kurių pasiekimai yra N kartų vertingesni, žvelgiant mano ir kitų žmonių akimis. Iron Butt’as turi būti TIK SAU. Ne draugui, žmonai, vaikui ar klubui, bet SAU. Tau tai turi būti pramoga, nes ji ir yra pramoga, tik, kad “įterpta” į vieną ar kitą ilgio bei laiko normatyvą, o tai daro važiavimą kiek įdomesniu.

Šiai dienai Harley-Davidson baiku esu įveikęs du IB: The Baltic Challenge SaddleSore 1000/24 ir The Scandinavia Bun Burner Silver 1500/30 (Vilnius – Stockholm). Tai, kad jų bus ateityje – faktas. Kiek jų bus – vienas Dievas težino 🙂 .

Bet vienas svarbiausių gyvenimo važiavimų manęs laukia netolimoje ateityje. Drauge su HOG Vilnius Chapter Lithunia klubo draugais, šių metų birželį stosiu prie starto linijos ir tikiuosi drauge įveiksiu “INDEPENDENCE CHALLLENGE LT100” –Iron Butt SaddleSore 3000miles/72h. Ar pavyks – nežinau. Labai tikiuosi ir labai norėčiau. Ne dėl garbės. Bet manau garbinga drauge su bendraminčiais  būtent taip prisidėti prie LT100-mečio paminėjimo. O juk visą tai darysiu savo noru, su savo aistra motociklams ir pomėgiu važiuoti. Iki starto turiu tris mėnesius pasiruošimui. Būdamas blaivaus ir sveiko proto suvokiu rizikas, ir nesiruošiu “vieną rytą sėst ir važiuoti”. Treniruotėms yra paruošti keli trumpesni “šūviai” ir pora rimtesnių. Starto dieną ne tik noriu, bet ir turiu jaustis pasiruošęs visu 100%. Negaliu nei kiek abejoti savo jėgomis, nes tos abejonės kelionės metu gali “sugraužti” bet ką.

Važiuoti ilgas distancijas nėra lengva – tai faktas. Būtent tai asmeniškai man “kišo” koją ir išmušdavo iš vėžių. Išvykti reikia švaria galva ir gerai pailsėjus  – tai žino visi, tačiau truputis smulkmenų 🙂

Oro sąlygos. Na čia nepasirinksi, kaip bus taip bus. Esu važiavęs ir per baisų rūką, ir per lietų, ir į akis spiginant saulei. Todėl, čia kaip pasiseks.

Apranga. Kuomet važiuoji dieną-naktį, temperatūrų svyravimai neišvengiami. Mano atvejais buvo nuo + 4 iki + 16. Dabar jau žinau, kad reikia nelaukti kol sušalsi, o vėliau sušilsi. Reikia įvykiams užbėgti už akių ir sekti ne tik laiką bei kilometražą, bet ir oro sąlygų pasikeitimą ir nedelsiant reaguoti. Juk šildydamas kūną atiduodi krūvą savo energijos, o jei darosi karšta – ateina mieguistumas. Trumpai tariant – pasikeiskite drabužius “5-iomis minutėmis” ankščiau.

Maitinimasis. Čia bus nemokama reklama “Maistas sportui” 🙂 Su jų pagalba maitinimą “susireguliuodavau” pakankamai gerai. Klaida – bandant išvengti WC vengiau vartoti skyščius. Žinome, kad kava mus visus veikia skirtingai, todėl sakyti  – gerk-negerk kavos,  būtų neteisinga. Bet neužmirškite, kava jus dažniau varys į WC, o čia jau laiko praradimas, todėl vienareikšmiškai  – tik vanduo. Vanduo gyvybiškai svarbus organizmui, jis dalyvauja tokiuose procesuose, kaip kūno temperatūros reguliavimas, burnos, nosies, akių gleivinių drėkinimas, padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas, taip pat kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos. Kai organizme trūksta vandens, mes juntame alkį, nors iš tiesų organizmui trūksta tik vandens.

Nuovargis. Naturalu, kad jis jaučiamas, bet daugiau (asmeniškai) nugaros skausmas, todėl ateityje, prieš išvažiuodamas, būtinai apsilankysiu masažo salone nugaros “remontui”. Kita vertus, abu kartus važiavau su bagger’iu. Tie,  kurie yra vairavę įvairius kelioninius motociklus, paantrins man, jog tai tikrai nėra patogiausias baikas ironbatams 🙂

Planavimas. Tai, be visų faktorių apie kuriuos rašiau ankščiau,  yra bene pats svarbiausias sėkmingam raido įveikimui. Per dažni sutojimai ir per ilgi sustojimai kolonėlėse atima daug kelionės laiko. Kiekvienas motociklas kuro “valgo” skirtingai. Skirtingai jis suvartojamas ir nuo važiavimo stiliaus bei greičio. Viską reikia nuosekliai įvertinti/paskaičiuoti. Įvertinus tai, pavyks sustojimų skaičių sumažinti iki minimum.  Tai leis išlaikyti gerą vidutinį judėjimo laiką. Laiką kuro įsipilimui ir poilsiui taip pat apsiskaičiuokite. Iš šalies gali atrodyti  – tos papildomos penkios minutes kolonėlėje ne taip ir svarbu.  Mūsų atveju ir viena minutė daug ką reiškia. Ko vertas pvz. SS1000/24 atvažiuotas per 24:01? Nieko…

Ir pabaigai… Nepamirškime vieno pagrindinio fakto, kurio niekas negali nuneigti – tai yra pavojinga. Darykite tai tam pasirengę ne tik fiziškai, bet labai svarbu, kad būtumėte “susitvarkę reikalus su galva”. Morališkai ir psichologiškai nepasiruošus net nepastebėsite, kaip nelaimė jus prisivys kelyje.

Jei mano šis pasakojimas padės nors vienam iš skaitančiųjų ateityje priimti teisingą sprendimą, tai šis mano laisvalaikio pusvalandis aprašant visa tai reikš, kad aš, jai/jam padėjau, o gal net išgelbėjau gyvybę.

Puikaus artėjančio sezono visiems moto broliams ir sesėms.

Dainius Suckelis