Vilnius. Šeštadienio pavakarė. Šlapia.
Vieno iš post-sovietinių mikrorajonų kiemais šlepsėjo mergina. Pilnais batais vandens. Batais, kurių dirželiai buvo nusąsgstyti metalo smeigėm, o pilnas kulnas suteikė žingsniams romėnišką ramybę. Kairės rankos pirštai taip ir liko šiek tiek sulenkti, dešinėje sukdama raktelio skydo formos pakabuką su erelio galva, ji ėjo nesidairydama, giliai panirusi savo mintyse. Arba jų nebuvime. Simonas vedžiodamas savo pimperių veislės kišeninį šuniuką, ilgai stebėjęs ateinančią merginą iš padilbų, suvirpėjęs staiga nusisuko, kai mergina ranka pasitaisė savo gintarinius plaukus ir besišypsančiom akimis pažvelgė tiesiai į jį. „Uchfff… matyt kokia Gotė“, pagalvojo jis, „nors… jos akys spindulioja ramybe ir pasitenkinimu. Gotai tokio žvilgnio neturi. Matyt šiaip keistuolė…“ Ne Simonui buvo suprasti, kokia laiminga buvo kiekviena merginos džinsų, odinio švarkelio, liemenės siūlė, ką tik išprausta pavasarinio lietaus, po alinančio, tarsi virš pirties akmenų ikaitęs oras, dienos karščio. „Gal man ir nereikia to Road King‘o, bet vistiek vieną dieną aš jį pakelsiu nuo žolės…“, – šlepsėdama tvirtais, labiau vyriškais žingsniais, pagalvojo mergina.
Tuo pat metu kažkur Vilniaus apskrityje.
Stambokas pusamžis vyras, pilnomis gėrio akimis, sėdėdamas savo terasoje apžiūrinėjo nubrozdintą kairę alkūnę. Po lietaus ore tvyrojo daug deguonies, nuo ežero kilo nedidelis rūkas. „Tėti, bet ant to duslintuvo jokio subraižymo nesimato, o rankenelė – gi „na skorost ne vlijajet““, tarė jam dukra, tartum norėdama paguosti. Perbraukdamas prakaito nugairintą pliktelėjusę kaktą jis, kaip ir kas kart, ramia šypsena dukrai atsakė: „Dukra, žaizdos užgyja. Net ir ant metalo. Tai senovės Gediminaičių dinastijos išmintis“. Dukra prigaudė galvą prie jo tvirto peties ir pajuto, kaip gera turėti tokį tėtį. Ji žinojo – net jei naikintuvai virš galvos skraidytų – tėtis bus ramus. Ir ta ramybe užburs visus aplink. Bent jau iki tol kol suskambės lotyniška muzika.
Kiek vėliau vakare. Vilniaus naujieji rajonai.
Televizorius eilinį kartą, ne tik, kad nerodė nieko gero, bet šiek tiek nervino. Iš pagrindinės gatvės sklido per balas važiuojančių mašinų garsas. Jis priminė nenutrūkstamą gyvenimo giją, kažkiokią matricą, tarsi kraujo kūnelių skubėjimą venomis į širdį ir atgal į pirštų galiukus. Jis, būdamas aukštas, stambių kaulų ir tvirtų raumenų, priėjęs prie lango, tarsi 13×18 fotografijos rėmelyje įsipašė į lango rėmus. Liuda, pagyvenusi moteriškė iš priešais, už maždaug 23 metrų stovinčio namo, ketvirto aukšto, su saldžiu susižavėjimu kas kart eidavo į bolkoną, viltingai pasižiūrėt į jį… iš apačios jis jai priminė erelį ar vanagą plačiais tvirtais sparnais. O tuo metu jo mintyse sukosi prisiminimai, kaip šiandien jis garbingai važiavo kolonos pabaigoje ir tėviškai, tarsi tikras stepių vanagas Falkas, plačiais Road kingo 4inch Rinehart‘ais uždengdavo bet kurį, bent kiek prie kolonos prisiartėjusį automobilį.
„Būčiau tikrai atsakingas ir reiklus Road Captain‘as“ sumurmėjo jis panosėj, savo I-telefone slinkdamas kontaktus su kuriais galėtų susėsti vakare nuplauti kelio dulkes ir dienos karšti nuo plikos galvos.
O tuo metu žmona kaip tik grįžinėjo iš Aukštaitijos.
Jos ausyse vis dar skambėjo “Bravo, bravissimo… bravo“.
Jos mergaitės pasirodė šauniai. Ji buvo patenkinta. Ką tik padėjusi telefono ragelį, iš nuostabos pakėlusi vieną antakį tyliai sau mintyse permąstė: „ Motociklas = greitis, azartas. Jie kažkuo panašūs į vyrus. Nu bet kad mano šaunuolis bus pirmas lėto važiavmo motociklu rungtyje… hmmm… gal dabar jis ir kitur …letai… ir … oi kaip greit mintys skrieja į lankas…“ Tuo tarpu vyras, ištiesęs ilgas kojas patogioje kėdėje, nusiėmęs akinius ir trindamas nuospaudas nuo karščio ant nosies jautėsi padaręs dar vieną gerą darbą. Pasirūpinęs, jog dar vienas šeštadienis daugeliui įstrigtų atmintyje, pasirūpinęs kitų gerove. „Gera daryti gera. Net jei ir Ačiū daugelis gyvai nepasako, žinau, kad žmonės yra dėkingi“, – tarė jis, ir šaltas bokalo kraštas palietė jo saulės nugairintas lupas.
Prieš lietų. Vilniaus apskritis. Trakai.
Galvė susiūbavo, ežero vandenys pakniupstomis ėmė vytis vienas kitą banguodami kranto link. Poilsiautojai su kašikais bei venzliukais po pažasčiomis traukė link mašinų. Vėjas neapsikentęs tvankaus oro, tarsi buldozeriu užstumdė debesis, pakavojo svilinančią saulę ir pradėjo siausti pažemėmis kaip šuo sukdamsis ir bandydamas sugaut savo uodegą… Iš Galvės mašinų stovėjimo aikštelės vangiai, tarsi brangenybes veždamas, išsuko prailgintas paaukštintas mikroautobusas, tuo užverdamas nematomą šlagbaumą į dienos įvykius čia bei nutildė dūdų griaudėjimą . Ore vis dar sukiojosi padangų, sudegusio 95 benzino, karščio kvapas…
Nuo Vilniaus pusės palei ežero pakrantę vaikščiojau sau, koją už kojos vilkdamas, ateinatis lietus ir tolumoje griaudžiantis dangus man buvo nei motais. Norėjau arba sušlapti arba prasmegti… tik nei vienam nei kitam nebuvo lemta issipildyt. Kadangi mano nosis buvo nukreipta puse šešių į žemę, slinkdamas aikštelės kampe pamačiau keletą apglamžytų popieriaus lapų. Vedinas smalsumo pakėliau juos. Atsisėdau ant kranto žolės, išsitraukiau vieną smilgą, ją kramtydas skaičiau tekstą ir šalia ranka prirašytus prierašus:
______________________________________________________
HOG Vilnius Chapter Lithunia motociklų vairavimo Mokymai
Dalyviai renkasi 10.00 val. ERGO aikštelėje.
Susirinko, suformavom gražią nedidelę koloną. Dalyvavo svečias H.O.G. Minsk Chapter Berarus , Assistant Director Andrei YURKOITS su žmona, Minsko chapteris tik įsikūręs.
10:20 kolona išvyksta į Trakus
Darius pafotkino pravažiuojančią koloną keletoje vietų. Galėsim gal puslapyje fotkes atnaujint.
11:00 Mokymų instruktažas, teorinė dalis
Karšta. Pakalbėjo Žilvinas (griežtai), Gytis (ramiai). Naujokams atskirai duos „ukazus“ per pertraukėlę
11:30 Praktinio vairavimo mokymai
Visos rungtys lėtos! Pavojinga Tiuningui. Pirmas bueli paguldė Saulius, po to Gediminas prigulė ant šono, tačiau sėkmingai, nubrozdinta tik alkūnė 🙂 Robke pagulde ant lanko važiuodamas aštunke.
Žolėje visi pabandė kelti motociklą – įvairiai sekėsi mokytis, tačiau dauguma buvo patenkinti, kad žinant kaip tai daryti nėra sunku, net moteriai 🙂
Žiauriai karšta, bet visi dirba ‘poligone’ išsijuosę.
Alvydas suorganizavo – Užkandžiai tradiciniai Trakų kibinai, nealk. alaus… Regimanto priekinė padanga išsileido… gal nuo per didelės trinties… tačiau tai nebuvo kliūtis jo baikui patekti į pagrindinę nuotrauką.
Chapterio moterims parengta atskira programa – pasiplaukiojimas katamaranu po Galvės ežerą su gidu Dainiumi ir putojančiais…
14:00 Lėto važiavimo varžybos (solo/duet)
Sunku visiems. Lėtojo važiavimo varžybos – Žilva sako mint galinį stabdį ir sukt rankeną… dirbam. Nugalėtojai: 1 vieta- A.Juodviršis, 2 – S.Kviklys, 3-V.Lebeda.
15:00 Mokymų uždarymas
Chuchhh… Visi beveik laimingi. Šlapia net triusiku gumytė… Prizai – į studiją!
15-17.00 Vėlyvi pietūs
Viva Villa restorane su nuostabiu vaizdu į Trakų pilį. Labai skanu. Gytis su Svajka demonstruoja savo glaudes ir taško Galvės ežerą…
Kas kaip po vieną ar keletą skirstosi namų link. Aciu. Malonu dirbt.
______________________________________________
Perskaitęs su sveiku pavydu ir giliu atodūsiu nusispjoviau per dešinį petį. „Kitais metais aš būtinai dalyvausiu“, tariau sau.
Editor Darius
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Ačiū Dariau, visada smagu skaityti tavo rašinius…
sveiki, kas ta grazuole ant balto HD..? pamaciau ja dar Ateities g. Statoile..
Matosi, kad Darius plunksną valdo tobulai….(hm ne tas žodis tobulai – fantastiškai…!!!)