IŠ BĖDOS TĘSINYS APIE KELIĄ Į FAAKER’Į

Viskas, kaip visada – “žmogus planuoja, o Dievas juokiasi”. Senai mano suplanuotą bei organizuotą kelionę pakeitė komandos narius. Kęstutis “užsimovė” gipsą, Žeraldą “susuko”, tad viena vieta liko laisva, o į Kęstučio lovą, visos kelionės metu įsikūrė Andriukas. Aivaras su mumis buvo tik iš bėdos 🙂 ir tik iki Prahos, nes po to jo laukė šeimos atostogos Graikijos saloje, tad kaip jis neverkė, bet turėjo sukt rankeną namo, o mes (aš, Loreta, Otonas ir Andrius) po 2017 Prague Harley Days leidžiamės į gero laiko kelionę…

…rytas po viso “to” sunkus nebuvo, nuotaikos puikios, nes visi žinojome, kad atostogos, t.y. pasak Otono – temulės, prasidės būtent nuo kelionės per Austriją, o ir orų prognozės buvo mūsų naudai… Nelabai vaizdingu maršrutu pasiekėme Dunojaus krantą ant kurio ir numatyta mūsų nakvynė Krems an der Donau mieste. Miestelis puikus, viešbučio šeiminikė asmeniškai nuvežė mus į Italų restoraną “Corleone” (neva geriausias ir iš tiesų – geras) bei nupasakojo, kur galėsime išragauti su nuostabiu vaizdu įvairiausius vynus. Neslėpsiu, mes buvome labai pamaloninti 🙂 Nėra prasmės rašyti ką “ragovome”, bet žinau, kad mūsiškiai visi norėtų dar ir dar kartą pasedėti toje terasoje 🙂 iš kurios taip nenoromis išėjome išsinešdami “namo” papildų…

…buvimas Austrijos vynų krašte iš vakaro pakoregavo mūsų maršrutą ir mes įterpėme “degustavimą” Sepp Moser vyno ūkyje (LT parsiduoda keletas rūšių). Ryte pajautėme tikrąsias atostogas… apsupti ryto šilumos, vidiniame kiemelyje neskubėdami pusryčiavome, ruošemės išvykti, apie degustavimą jau nebuvo kalbos 🙂 , bet į ūkį nusprendėme užsukti. Nors tą dien buvo pirmoji derliaus nuėmimo diena, mūsų nuostabai, pats šeiminkas mums rado laiko viską aprodyti, papasakoti, vis paklausdamas ar mes tikrai nenorime paragauti jo gaminamų gėrimų. Žinoma mes norime 🙂 , kas per klausimas, bet negalime. Mūsų laukia ilgas kelias… Vienos senamiestis su Juliuko kavyte bei štriudeliuku bei nuostabaus grožio piligrimų miestelis Mariazell ir jokių greitkelių… Diena prisimenant pralekė, kaip valanda. Geras laikas, nuostabus kelias, malonūs akiai vaizdai. O kur dar jų espresiukai 🙂 Nakvynei apsistojame Selzthal miestelyje, privačiame viešbutyje su labai paslaugiais šeimininkais. Vėl vakarienė, vėl pokalbiai apie praėjusią dieną ir tai kas laukia mūsų priekyje… šeiminkas pavaišina gėrimu “po piatdiesiat”. Paturėję turinį burnoje nusprendžiame, kad tai slyvų samagonas. Šeimininkas nenuneigia, patvirtindamas pasakė, taip, mano draugas “verda” 🙂

Ryte neužsibūname, nes mūsų laukia ne tik Mocarto gimtasis miestas Salzburg’as, bet ir pervažiavimas per Alpes. Pastaba. Loreta apie tai nieko nežino 🙂 Kažką Otonui prabilus ji ėmė klausinėti, bet buvo profesionaliai “paruošta” teiginiu, kad kelias nebus sudėtingesnis nei per Labanoro girią 🙂 . Taigi, gražiu vingiuotu ir lengvai kalnuotu keliu pasiekėme Salzburg’ą… puiku. Po sudėtingo parkavimosi pariodo ir derybų su vietos policija (kuri pasiūlė išrašyti baikui 20 eur baudą ir tuomet galime eiti pasivaikščioti) palikę baikus, apturėjome gerą keletos valandų laiką. Judam toliau… ir štai Grossglockner High Alpine road’as, mokėjimo punktas. Susimokame po 25,50 eur už baiką ir rikiuojamės. Loretos akyse nerimas. Nežinau ar nuraminau ją sakydamas, kad iki šios vietos juk taip pat buvo kalnų, posūkių pirmam bėgiui, pakilimų, nusileidimų. Įtariu, kad ramino ją tik tuo metu kuomet kalbėjau 🙂 … Kylam, fantastika… Šis perėjimas ne veltui pasaulyje vadinamas ilgiausiu, gražiausiu su daugiausia turinčiu apžvalgos aikštelių ir nuostabių vaizdų. Karts nuo karto sustoję, turintys mobiliuosius fotografuojasi, siunčia nuotraukas artimiesiems. Tikrai verta. Leidžiantis šlapia danga suprantu, kad apačioje manęs laukia rimtas pokalbis 🙂 Nusileidus bei sustojus vaizdingoje aikštelėje gavau lengvos pylos, bet lengvai. O viduje džiaugiausi, juk mano mylimoji gali važiuoti, ji tikrai važiuos ir kitą kartą, nereikės ieškoti kelionės “variantų”. Bet tuo metu ji Alpėms padėjo tašką 🙂 … Lienz’ą pasiekėm į vakarą, tad laikas tik vakarienei bei kažkam prie jos. Už stalo sutarėm, kad ilgai nesitampom, nes mūsų laukia Adrijos jūra su pranašaujamu +26 oru. Taip viskas ir buvo. Nors ir ne magistralėm, bet mes su keletu sustojimu espresiukui bei naturalioms sultims susileisti, į viešbutį ant jūros kranto atlėkėm lygiai “ant check’ino”… Tad dar neatšalęs vanduo, kvieste kvietė – greičiau!!!! Praleidę visą popietę prie jūros, apturėję gardžią vakarienę ant jūros kranto džiūgavome, kad atostogos dar nesibaigia ir ryt per piet jau būsime Europen Bike Week 20th Faaker See.

…labai neskubėdami, nes juk negali pabėgt po pusryčių nepasimėgavęs ant jūros kranto terasoje teikiama itališka kavyte… Pirmas kartas magistralėm. Pakoregavo prognozės apie lietų, tad nenorėdami atvažiuoti į šventę apsimuturiavę “nepralyfkėmis” šokam į kelią… Ore atskrendam, metam baikus ir skubam apsižiūrėti… Ir norėdamas tokioje gausybėje nesutiksi lietuvių, o mes tik pajudėję, sutikome Rimantą su Danguolę bei Aušrą, kuri su vyru Andriumi ir jo klubiečiais atvyko į šventę. “Dalybos” kelionės įspūdžiais, bendra foto ir judam toliau 🙂 Be je, čia sutikome ir kitus mūsiškius: Vidmantą, Aleksandrą su Svetlaną ir Adomą, kuris bandė Faaker’į pasiekti per Iron Butt’ą, tik dėl baiko gedimo to padaryti jam nepavyko. Tokio mąsto renginių aprašyti neįmanoma, čia reikia pabūti, pagyventi ta dvasia. Žodžiu nusivylusių nebuvo 🙂 Kas smarkiau, kas lengviau 🙂 Sekančią dieną apvažiavome apylinkes, pravažiavome Nocklam Road (NocklamStarsse), kas dar kartą pamalonino iš baikeriškos pusės.

… po Faaker’io visi apart mūsų išskubėjo namų link. O mūsų dar laukė Vengrijos gabaliukas, Slovakijos Tatrai bei nelabai įdomi kelionė per Lenkiją namo.

Su kiekviena diena jautėme, kad atostogų kelionė eina į pabaigą. Tad norėjome išnaudoti visas galimybes praleisti puikiai laiką. Sekėsi iš ties gerai tai įgyvendinti visose sustojimų vietose 🙂

Truputį pasikoregavo planas-chuliganas su Otono jubiliejinio baiko gedimu, bet nuotaikos likusiai kelionės daliai tai nepagadino. Gal trumpam apsistosiu ties “paskutine vakariene” 🙂 Ji įvyko Liublin’e, puikiame viešbutyje su SPA procedūromis ir t.t. Leidome sau atsipalaiduoti, juk ryt lieka tik 563 km iki namų, paskutinė atostogų diena. Kodėl gi ne 🙂

…vienas žodis – Lenkija 🙂 Nenoriu net prisiminti tos kelio dangos (vietomis), tų kamščių, kuriuos apvažiuodavome iššokę į priešpriešinę ir…. Ilgai laukti nereikėjo kelionės vinies. Lietus. Ir ne šiaip sau, o iki tokio lygio, kad vietomis reikėjo stoti, nes nesimatė kelio per upėmis tekanti vandenį per šalmo stiklą… Ir štai prašom jums – dovana. Likus 40 km iki namų, sausas asfaltas. Čia net sakyti ar rodyti niekam nereikėjo, visi kaip vienas atsukome rankenas ir netrukus sustojame atsibučiuoti Savanorių Cirkle K degalinėje… Iki kitų kartų pasakėme vienas kitam ir palinkėjome vakare ne tik gerai pailsėti, bet ir “į3.14sti” (Otono mažybinis) už visą tai ką išgyvenome šiandien ir visos kelionės metu. (Kiek yra man žinoma, visi tai ir padarėme 🙂 ).

Taigi, atėjo laikas padėkoti kolektyvui puikiai važiavusiam po mano vėliava. Padėkoti už tikrai gerą laiką drauge (ne vieno barnio, konflikto ar ginčo). Ir didžiausias AČIŪ mano mylimajai už ištartus man žodžius per “Ačiū” vakarienę – “Aš važiuosiu. Aš važiuosiu ir per Aples”.

Harleluje!

Dainius Suckelis

Komentarai

Parašykite komentarą

Orų prognozė »

© 2016 H.O.G. Vilnius Chapter Lithuania. Sprendimas Į viršų