“dejavu” iš 2012 metų pavasario (visą tekstą galite rasti mūsų archyve ir patikrinti, kad nemeluoju nei per nago juodumą):
“…Vandą Pumputienę, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties centro direktoriaus pavaduotoją. Ji jau 40 metų dirba greitosios pagalbos srityje ir dar iki dabar gelbėja žmonių gyvybes ypatingose situacijose.
Chapterio nariai šiek tiek pravėrę burnas, pakeltais antakiais bei netardami nei žodžio klausėsi bei žiūrėjo į specialistės apibūdinamus „klinikinės“ bei „biologinės“ mirties tipus, kokių neatidėliotinų veiksmų bei kokia seka reikia imtis, norint padėti atsitikus nelaimei. Ji taip pat išryškino motociklininkų dažniausiai patiriamas traumas – kaklo bei stuburo lūžius, bei kaip reikėtų suteikti būtiniausią pagalbą, laukiant kol atvyks medikai.
Besiklausant Arūnui staiga suskaudo kairės kojos kelį – pirmos pagalbos gydytoja jam kaip mat subintavo, tuo pačiu parodydama visiems kaip tvarstomas kelis ar alkūnė kryžminiu tvarstymo būdu.
Gydytoja pabrėžė kaip svarbu tinkamai įvertinti sužeistojo būklę ir kokių veiksmų imtis. Vienas iš pagrindinių gelbėjančio pagalbos būdų – dirbtinis kvėpavimas. Kaip paaiškėjo, darant dirbtinį kvėpavimą reikia labai tiksliai bei teisingai padėti rankas ant sužeistojo krūtinės ląstos, bei 100 kartų per minutę dažnumų spausti, nei per stiprinai, kad šonkauliai nelūžtų, nei per silpnai, kad nebūtų efekto. Arūnas čia ir vėl pasisiūlė pabandyti – kaip gydytoja ir buvo minėjus – fiziškai žmogus gali toki veiksmą tinkamai atlikti tik 2 minutes, o mūsų Arūnas – šaunuolis – padarė net du kart po 30 sekundžių!”
Visai gražiai aš tada aprašiau… Bet šiuo kart gryžkim į 2017-uosius. Kovo 2-ąją vėl rinkomės į pavasarinį susirinkimą. Kažkas yra pasakęs – “kartojimas yra visų mokslų motina”, tai mes ir vėl nutarėm pasikartoti greitosios pagalbos pagrindus. Tam mums ir vėl talkino – Vanda Pumputienė. Ir tas pats manekenas, tūkstančiais kartų nuspaudyta krūtinės ląsta.
Pagrindiniai dalykai lieka tie patys – sąmonės nustatymas, neatidėliotina pagalba, dirbtinis masažas… tik Vanda sakė, kad laikai pasikeitė ir jei nepažystat žmogaus – nebereikia jam isisiurbti į lūpas dirbtinio kvėpavimo suteikimo metu. Čia man šiek tiek norisi įsiterpti su savo pamastymu: manau kad baikeriams šita taisyklė neturėtų galioti – bučiuokit juos drąsiai. Jei jau su baiku puolei stipriai – esi be samonės… nu tada yra du keliai: arba jau nebeatsigausi – tada bent fantazuosi, kad tave bučiuoja didžiakrūtė blondinė, o jei atsigausi – tai dar laimingesnis būsi, nes gryši į gyvenimą ir kitą kartą dar atsakingiau rinksiesi greitį. Beje, Vanda sakė, kad jei mašina “prisitvotum” važiuodamas 60km/h – tai didelė tikimybė, kad nieko stipriai nesusižalotum, o vat motociklu įsimūrijus į ką nors, toks greitis jau sumakaluoja daug tavo minkštųjų audinių su kaulais ir visais aksesuarais…
Na ir dar kartą Vanda pakartojo – kad atlikti tinkamai dirbtinį masažą, tvirtai sudėtas žmogus vienas gali tai daryti iki dviejų minučių… tad peršasi išvada: kai renkatės su kuo važiuot grupėjė – rinkitės Poškaitį, ar kokį kitą pasportavusį jaunikaitį. Gali šiek tiek šonkaulius aplaužyt, nu bet yar tikimybė, kad liksit gyvas net po 20 minučių. Aišku, aš vis tiek, manau, važiuočiau su Egle, Gyčiu… ar su gera kita gera kompanija 🙂 … krūtinę gal mažiau paspaudytų, ale smagu būt…
Ilgametė gelbėtoja Vanda taip pademostravo, kad jei už ka nors pykstat ant valdžios – prie pirmiausio ar mažiausio užspringimo – čiumpat Vytautą ar kitus valdybos narius per pilvą, palenkiat ir gerai patrankot per kuprą! Viena vertus – gal padėsit žmogui neužspringt (jei jis springsta), kita vertus – išleiste garą dėl savo pykčio (jei tokio turit sukaupę).
Vėliau susirinkime Vilius Navickas atsivėrė… Išpasakojo apie VISUS savo griuvimus. Patirtis kalbėjo jo lūpomis, ir visiems buvo geras metas pagalvoti, kad visi griuvimai būna ne dėl per didelio dėmesingumo kelyje, o dėl – atsipalaidavimo. Man taip ir skambėjo mintyse daina “…domkratai lūžta, o baikeriai nepalūžta…. “.
Kaip per pamaldas linkėdami vieni kitiems Ramybės, sutarėme būti atsakingesni ir stengtis iš visų jėgų “Neleisti plentui pabučiuoti Mūsų!” (labai garsaus autoriaus citata, – aut.past.)
Aš, iš visos širdies, noriu palinkėti klubiečiams – didėliausios sėkmės kelyje ir santarvės nulipus nuo motociklo. Gražių kelionių ir akimirkų kartu!
Jūsų,
Edcka (Darius Marcinkus editor-webmaster)
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Tiems kas nebuvo, Viliaus pastebėjimai dėl galimų griuvimų:
1. Jei labai blogas oras, geriau nevažiuoti
2. Karstyje dulkės ant esfalto labai padidina slidumą
3. Dulksna, kai pradeda lyti-dulksnoti, kol nenuplaunamas purvas ir ziedadulkes yra labai slidu
4. Istriži bėgiai! Bėgius kirsti kiek galima statmeniau
5. Tepalas ant esfalto labai padidina slidumą
6. Griūvant, kojas laikyti prispaudus prie motociklo
7. Kertant upelį tampa labai slidu, nes akmenys padengti dumbliais
8. Labai atsargiai važiuoti per metalines rampas ir laivų denius, dažnai jie būna tepaluoti, tada jau laikykis…
9. Virš 3000m aukščio variklis dirba jau visai kitaip.