Vidurvasario šypsenos Europos keliuose – 25th H.O.G. European Rally Portorož, Slovenia

Laba diena, mieli klubiečiai.

Ilgai laukėme tos dienos ir pagaliau vieną gražią saulėtą rytą mes susirinkome “Statoil” degalinėje, kad pradėti savo kelionę. Vyrai nusprendė, kad per paradą Portorože jie važiuos su dirbtinėm barzdom. Net ir tie kas turėjo tikras. Taigi Justas tuo pasirūpino, ir visi linksmai nusiteikė kelionei.

Lazdijose pasidalinome į dvi grupes ir startavom. Mūsų komandos “road captain” tapo Audrius, o kitos – Vidmantas. Kelionė į Portorožą užtrūko 3 dienas su dviem nakvynėm: vieną – Čenstohove, kitą – Gratze. Net ir 3 dienas negalintis nusiraminti lietus nesugadino mūsų džiaugsmo, o Audrius pavadino mūsų grupę Lietaus Gaudytojais. Aš važiavau į tokią ilgą kelionę pirmą kartą ir man viskas buvo įdomu ir gražu, ypač Austria su jos nameliais, laukais ir įspūdingais kalnais, kuriuos pamilau iš pirmo žvilgsnio ir visam gyvenimui. Dar Austrijoje labai “pasisekė” su viešbučiais, net vienas iš mūsiškių palinkėjo kitam “ramių blusų”.

Atvažiavus į Portorožą ir apsigyvenus viešbučiuose, mes nusprendėme išsimaudyti jūroje. Suradom atokesnę vietelę ir galvojom, kad niekas iš pažystamų mūsų nematys. Bet kol persirenginėjome mus “pagavo”. Vladas po to visą laiką juokavo, kad mus stebi Kempinskio viešbučio gyventojai.

3 dienos Portorože praėjo akimirksniu ir sekmadienio rytą mes startavom per Italiją link Austrijos, nes iki vakaro turėjome pasiekti Hallstatt.

Važiavome serpentinu, pakilome į 1680m aukštį, ir mūsų įspūdžiai buvo tiesiog nepakartojami. Tai buvo kvapą gniaužiantis jausmas. Važiuojant serpentinu, įvažiavome į tunelį, kuris buvo 5282 km ilgio ir 1632 m aukščio. Oro temperatūra buvo 20 C, o išvažiavę atsidūrėme vos ne Rudens sutikti – lietus ir +11 C. Tokiu oru mes ir judėjome link Hallstatt, nuokalnės buvo iki 25%. Po tokios neįprastos kelio atkarpos, vakarienės metu, Otonas sumanė padaryti vietinių gėrimų degustaciją. Visi sutiko. Austrijoje net Algirdo Razmos “Harlėjui” taip patiko, kad tas nenorėjo užsikurti. 

Kitas taškas – Praha. Važiuodami per Austriją buvome maloniai nustebinti austrų vairavimo kultūros: privažiavus mums prie kamščio, kai tik mes norėjome pravažiuoti tarp eilių, visos mašinos pasitraukė į šonus, sudarydami koridorių, lyg važiuotu greitoji pagalba arba policija. Neblogai, ane?

Prahoje po turiningo pasivaikščiojimo po miestą, Audrius nuvedė mus pavakarieniauti į kavinę gražioje vietoje prie upės. Ragaujant čekiško patiekalo “Koleno” (karka) kilo mintis sukti į Vokietiją užkasti Bavariškų dešrelių. Ta ir padarėme kitą dieną. Ten mes pamatėme įspūdingo grožio Drezdeno karališkus rūmus. Skaniai papietavę mes patraukėme link sienos su Lenkija, kur sustojome nakvoti Giorlitze. 

Pakeliui mes aplankėme Vroclavą ir apžiūrėjome centrinę miesto dalį, vadinamą Turgaus aikšte. Praleidus paskutinę naktį viešbutyje prie Varšuvos, ryte patraukėme link namu. Tada mums liko paskutiniai 500 km…

P.S.: noriu padėkoti visiems už nuostabu laiką, kurį mes praleidome kartu, nes per tą laikotarpį mes tapome tikra šeima!!!

Svetlana Podskokova.

 

 

Parašykite komentarą

Orų prognozė »

© 2016 H.O.G. Vilnius Chapter Lithuania. Sprendimas Į viršų