Tallinn HD Super Rally 2014 – kaip lietuviai į Šiaurę keliavo

Atėjo ketvirtadienis, birželio 5 diena. Po gan netrumpo pasiruošimo su visokiom  rokiruotėm (viešbučio kambariai mums dar spalio mėnesį buvo užsakyti, todėl dalis Suomijos negalėjo į Taliną patekti), pagaliau galėjom ramiai leistis kelionėn  į Šiaurę – ne, ne į Rovaniemi pas Santa Claus-ą, bet arčiau – į gerai žinomo “Utenos” alaus reklamų herojaus “Tere Marko!” gimtinę – Estiją, o tiksliau, į Taliną. Kaip ir dauguma kelionių, ši taip pat turėjo tikslą – HD Super Rally 2014.

Kad nebūtų taip paprasta ir nuobodu, o kartu ir prasminga, Audrius (ačiū jam!) sudėliojo maršrutą per Kauną ir Šiaulius – taip nusprendėme pagerbti klubiečius iš kitų miestų. Taigi, 11 motociklų patraukė link Kauno – per gražias Trakų, Aukštadvario, Birštono, Prienų apylinkes. Jau netrukus atsidūrėme pačioje Kauno širdyje – Rotušės aikštėje. Ten planavome susitikti su gausiu būriu kolegų kauniečių, užkąsti ir išgerti po puodelį ko nors. Ir štai būrys pasirodė – baltos Rutušės fone aiškiai matėsi judantis link mūsų … vienišas Vidmanto oranžinis žirgas! Taigi, mūsų kompanija jau pagausėjo  +1 (11+1=12)!

Kadangi planavom užsukti ir į Šiaulius pasiimti ir šiauliečių būrį, tiesiu taikymu nuvažiavom į … Panevėžį – ten mūsų jau laukė Vladas. Taip pat po darbų Vilniuje pasivijęs ten mūsų laukė ir Saulius (toliau Širšė). Dabar mmūsų buvo jau 14 (12+2=14), o geografiškai – praktiškai visa Lietuva!

Taigi, leidomės tolyn via Baltica keliu – per Pasvalį, Bauską, pakeliui iš tolo apžiūrėjom Rundales pilį ( nors įtartinas pilietis žadėjo blatą privažiuoti prie pat pilies), Iecava, o tada pasukom link Jurmalos – ten mus pakvietė apsilankyti Rygos HOG-as Peteris, o kartu ir padegustuoti cigarų, bokalą ar taurelę ko nors, kiek užkąsti ir atsipūsti. Taip ir padarėm. O kad jau buvom netoliese, Peteris su žmona Kristine pakvietė netoliese apžiūrėti ir jų naujajį “biker friendly” viešbutį. Na, viešbučių visi esam mate nemažai, bet labiausia pradžiugino tolumoj stovintis pilkas pastatas (greičiausiai, kad nesiteptų) skirtas baikeriams – ten keliauninkai gali ir motociklus pasiremontuoti, save ir juos nusiplauti ir atsipūsti (reikės išbandyt!).

Neužilgo jau atsiradom ir pirmos nakvynės vietoje – Lilaste svečių namuose. Nuostabi vieta prie ežero, pušyne, kiek įtartinai į mus žiūrintys keli poilsiautojai – viskas tiesiog puiku! O dar ir armėnas, kuris tokius šašlykus paruošė, kad dar ir dabar skonį burnoj jaučiu (labia gerą). Beje, pakeliui dar ir Auronę su Albinu (14+2=16) radom, todėl tą vakarą aplink bendrą stalą sėdėjom gausiausiai, o kad jau Vaclovas ankedotus pradėjo be perstojo skelti, tai tikrai linksmiausiaiJ

Turbūt faktą, kad rytinis pasimaudymas ežere buvo tiesiog noro gyventi ir spalvų atgaivinimas, praleisiu. Papusryčiavom ir pirmyn!

Toli nenuvažiavom – už kelių kilometrų degalinėje prie mūsų vėl prisijungė dar Panevėžy nusimuilinę Raimis, Tomas ir Laimis – papasakojo apie Joniškiečių sukeltą puotą keliautojų garbei, jų nuoširdumą ir teigiamą atmosferą. Žodžiu, visi laimingi leidomės tolyn. Kitas tikslas buvo Parnu ir ten esanti baikeriu “prieglauda”. Kaip ir visoj Estijoj, dauguma tos “prieglaudos” “gyventojų” buvo svečiai iš Suomijos. Pasilabinom, skaniai pavalgėm, išgėrėm … coca-colos (Estijoj 0 promilių!) ir nuriedėjom link Haapsalu. Gražus miestelis. Stabtelėjom viename uostuke atsigerti… coca-colos. Ir ką sau manot – ten gal 50-70 motociklų su suomiais. Pagrinde BMW ir Yamazuki. Vienas ilgokai neužsivedė, todėl betrūkčiodami per šiaudelį coca-cola, mūsų ekspertai turėjo progos likusiems paaiškinti kas ir kaip ir kodėl ne ir tuom dar labiau praskaidrinti dieną.

Talinas jau beveik ranka pasiekiamas. Nedidelis lietus mus atgaivino, patikrinom lietaus aprangų siūlių sandarumą ir neužilgo įvažiavom į renginio teritoriją pačiame Talino centre – Dainų slėnyje (visai kaip Vingio parke). Didelė. Pakalnėje koloną pasitiko Arvydas (16+1=17) ir begtute nurodė stovėjimo vietą – tiesiai prieš HOG palapinę. Ten ir Robertas su Žilvinu Č. (17+2=19) mūsų jau laukė. O netrukus ir Mantas atlėkęs tiesiai iš Kauno pasirodė (19+1=20!).

Trumpai apsižvalgėm kas ir kaip ir parlėkėm parkuotį žirgų, savęs skalbti, musių nuo liemenių valyti. Po valandėlės jau grįžom ir šventė prasidėjo – kitas armėnas (Malysho draugas) dar geresnį šašlyką kepė, moterys Prosecco ragavo, vyrai alų maukė – visi turėjo kuom užsiimti. Suomiai mobiliuose kubiluose maudėsi, o moterims pro juos praeinant, atsistodavo atiduoti joms pagarbą (tik kad kubilo bortas labai jau žemas…). Aš pats daugiausia ten mačiau motociklų, palapinių, alaus ir suomių… Bet visi jie vienas su kitu labai gražiai derėjo ir nė kiek nesipyko. O jau visai vakare dar ir Širšė mūsų moteris iki prakaito šokdino (prie kitų nelindo – matyt nepatiklius svetimus žvilgsnius pastebėjo). Irgi buvo nemažai. Ir iš kur pas žmogų tiek energijos!? (arba, kaip Adomas perfrazuoja – “kokia motyvacija?”J)

Taip palengva atėjo šeštadienio rytas. Ne pats blogiausias, sakyčiau.

Kad jau atsidūrėm broliškos šalies sostinėje, nusprendėm apžiūrėti ir senamiestį, pasigrožėti nuostabia panorama, išgerti 50g. kavos. O tuo pačiu ir “pagerinti” šeštadienio rytą – visgi Estija – 0 promilių. Taip smagiai bevaikščiojant gimė ir verslo planas – beveik pačioje aukščiausioje Talino senamiesčio vietoje Širšė (taip, taip – tas pats) Hansa laikų vežime atidarė smulkų verslą ir net spėjo pavaišinti kelis praeivius.

Na ir ką gi veikti tokią gražią šeštadienio dieną? Nusprendėm – kas ką nori, tas tą ir veikia. Taip ir padarėm – kas į renginį grįžo, kas baseine plaukiojo, o kas susiruošė pavažinėti po apylinkes (aš su jais). Keliukus radom tikrai smagius, oras puikus, temperatūra labai teisinga – viskas buvo labai gerai iki privažiavom SPA ant jūros kranto, kuriame ir nusprendėme papietauti. O jau ten tai buvo tiesiog … super! Patekom tiesiai į karibų paplūdimį: kubietis DJ-jus suko klubus judinančią muziką, pušys jau atrodė kaip palmės, tas pats Širšė užsiropštė ant būrlentės ir reikalavo jį taip fotografuoti, o po to apdoroti rezultatus Photoshop-u, moterys vėl ragavo Prosecco (jos to vertos!), o vyrai pavalgę vėl mėgavosi… cocacola su ledukais. Žodžiu, buvo puiku.

Grįžom. Nes 19.45 Davidsono anūkas traukė vieno laimingojo užpildytą lapuką Wide Glide – ui laimėti (o kad būtumėt girdėję mūsiškių tvirtas nuomones, argumentacijas ir net ginčus apie tai, kas laimės WG ir kodėl būtent jisJ)

Ceremonija vyko ramiai – be riksmų, muštynių ir savižudybių. Ištraukė. Ir ką gi manote? Visgi tikimybių teorija turi realų pagrindą – ji sako: jei daugiausia ten buvo suomių, tai palapinė, motociklas ar alus Wide Glide negalėjo laimėti! Taigi, naujutėlaitis “žirgas” atiteko teisių vairuoti neturinčiam suomiui… Jis irgi buvo ramus. Žodžiu, viskas vyko kaip ir pridera išlaikytoms ir santūrioms šiaurės tautoms.

Nieko nepešus, motyvacijai sumažėjus, nosis nukabinę grįžom į viešbutį. Tiksliau, netoli viešbučio, kuriame cover-ius dainavo dvi estės. Tikrai gražiai. Užkandom, paragavom kas ko po nedaug (beveik) – visgi Estijos policija griežta – ir grįžom poilsiui.

Rytas atėjo kaip mat – pasirodo, nuovargis buvo visai nemažas. Pasibalnojom žirgus ir iš lėto, lyjant lietui, pradėjom kelionę link namų. Prieš Parnu išlindo  saulutė ir lydėjo iki pat Vilniaus.

Grįžom kiek pavargę, bet laimingi, nes apturėjom smagų laiką broliškoje šiaurinėje šalyje. Ir tik Raimio žinutė “Mes laimingai grįžom namo. Tikiuosi sulaukti ir iš jūsų tokios pat žinutės” priminė, kad per tas kelias dienas mes sukorėm virš 1600km – o tai visai netgi padoru.

Dėkui Audriui už maršrutą ir vedimą, dėkui Vidmantui, kad garbingai atstovavo Kauną, dėkui Vladui, kuriam tai buvo pirma kelionė ir su ja susitvarkė puikiai, dėkui Vaclovui už begalę linksmų istorijų ir anekdotų ir dėkui visiems važiavusiems už tikrai puikiai praleistą laiką, juoką ir labai draugišką kompaniją.

Noriu dar!

Justas

 

Parašykite komentarą

Orų prognozė »

© 2016 H.O.G. Vilnius Chapter Lithuania. Sprendimas Į viršų