HOG Minsk Chapter Belarus – Harley-Davidson sezono atidarymas

Du tūkstančiai keturioliktųjų metų balandžio dvidešimt šeštą dieną…. Adomas rašė:

Brutalių vyrų, gražių moterų ir prabangių motociklų paradas, kaip šį renginį pakrikštijo Baltarusijos žiniasklaida, įvyko praėjusį savaitgalį Minske. Mūsų chapter‘į jame atstovavo 10 motociklų ir 12 dalyvių – neblogas skaičius, nors prisiminus rudeninius klubiečių vaizdingai ir karštai pasakotus įspūdžius iš baltarusių sezono uždarymo (tą, beje, parodė ir fotomontažai renginio metu), galbūt, galima buvo tikėtis ir didesnio pavasarinio renginio mūsiškių dalyvių skaičiaus. Bent aš jo tikėjausi, nes ir pats buvau vienas tų, kurie pamatę buvusio renginio nuotraukas, tikriausiai, mintyse sau papriekaištavo neradę galimybės sudalyvauti tada ir pasižadėję tai padaryti artimiausiai progai pasitaikius. Žinoma, to, kas buvo rudenį, nebepakartosi, tačiau tai nereiškia, kad šįkart buvo blogiau…

Ruošėmės ilgai – mokinomės pildyti baltarusiškas muitinės deklaracijas, skaitėme ilgus Justo laiškus ir trumpus Žilvino patikslinimus. Rezultatas – muitinės procedūras, važiuodami pirmyn, atlikome nesunkiai, užgaišdami kiek daugiau nei valandą. Įsitikinau – reikia būti specialistu, norint tai padaryti be klaidų iš pirmo karto, tačiau what to do – gyveni ir mokaisi, kitąkart jau galėtume konsultuoti kitus kur uždėti varnelę, o kur ne. Tuo tarpu Andrejus, kaip ir buvo pažadėjęs, taupydamas mūsų laiką, tradiciškai jau laukė užėmęs eilę Baltarusijos pusėje – gražus ir išskirtinis Minsko chapter‘ io direktoriaus(!) gestas Vilniaus chapter‘ io atžvilgiu!

Atvykę į Minską iškart pasukome link „Planetos“ viešbučio, kuriame apsistojo ne tik mūsų, tačiau ir lenkų, rusų, estų ir latvių motociklininkai. Kieme išdidžiai išsirikiavo kelios dešimtys H-D motociklų (na taip, ne tik H-D – buvo ir keli kitos markės motociklai, kurie ten labai tikoJ), prie registracijos jau būriavosi nekantriai kambarių raktų laukiantys būsimo renginio dalyviai… ir tuo metu Žilvinas, Svajūnas, Justas ir keletas kitų mūsų klubiečių jau karštai sveikinosi su viešbučio barmene lyg seni geri pažįstami, į visas puses sklido abipusiai komplimentai ir gera emocija… Aš akivaizdžiai pamačiau, kad esu kažką praleidęs… ne dabar, anksčiau, matyt, dar praėjusį rudenį…

Apžiūrėję savo kambarius (kai kas net po tris kartus tris skirtingus numerius…) ir kiek pailsėję, susirinkome vykti bendros vakarienės. Nenuostabu, matyt, kad trimis išsikviestais taksi automobiliais nuo viešbučio iki restorano nuvažiavę trys mūsų grupelės sumokėjo skirtingas kainas…., nes taip nusprendė vienos iš trijų mašinų vairuotojas, prisistatęs nepamenu kokiu vardu, tačiau labai aiškiai pasakęs, kad jis viską tvarko ir taip turi būti, o vėliau dar užrašęs ir savo telefono numerį mums „dėl visa ko“. Vakarienės metu nenustebino nei maisto kokybė, nei pats restoranas, tačiau nuolat vieni kitų klausinėjome kodėl taip ilgai neatvažiuoja lenkai (mūsų stalas buvo paserviruotas bendraiJ) ir kodėl šampaną padavėjas supilstė į vyno taures… Beje, lenkai pasirodė tada, kai mes jau atsiskaitinėjome už gerai praleistą laiką (ypatingai –  perskaitytas sparnuotas frazes vyrų tualete, kurias po to dar ne kartą pavartojome, pvz.: „Alus – energija, o vandenyje – mikrobai“) ir ruošėmės ilsėtis, palikdami juos linksmintis įsisiūbuojančiame restorane su ryškaus vietinio kolorito lankytojomis.

Apie pagrindinį renginį (matyt juo reikėtų, visgi, laikyti ne vakarinę dalį, bet susitikimą prie Harley Davidson salono ir paradą iki jau iš nuotraukų pažįstamo obelisko su demonstruojama tankų eskadrile apačioje) galima pasakoti daug, bet galima pasakyti ir paprastai: be aiškesnio tikslo gerą valandą praleidome stoviniuodami ir gulinėdami prie salono; Justas vaišino visus vandeniu iš savo gertuvės (kur jis ją papildydavo…?); Audronė davė apie 30 (tiksliai neskaičiavau) interviu žiniasklaidai; Raimio motociklas papozavo kokiam šimtui interesantų, fotografų, mamų su vaikais ant rankų ir customizer‘ių-mėgėjų; tuo tarpu suvažiavo virš 300 motociklų, iš kurių, ko gero, labiausiai išsiskyrė RU numeriais paženklinti CVO modeliai; milicija kažkodėl trimis dalimis leido pajudėti dviejų eilių kolonai, kurios antrąją dalį, iš pradžių nė nežinodamas kelio ir kelionės tikslo, vedė mūsų Head Road Captain Žilvinas; pasivažinėjimas kolonoje labai laiku baigėsi švedišku stalu atvirame ore prie minėto obelisko; į viešbutį sugrįžome vedini Andrejaus aplinkiniais keliais ir susipažinę su Minsko apylinkėmis. Viskas. Paprasta. Gan įprasta. Be staigmenų.

Taip atėjo vakaras, kurio, greičiausiai, laukė dauguma dalyvių ir… sunkiai nuspėjamos socialinės padėties (gerąja prasme) bei veiklos sferų VIP kviestiniai svečiai. Vieta renginiui – puiki, oras – idealus, organizavimas – be priekaištų, maistas – geras, gėrimai – nelimituoti ir derantys prie temos. Atrakcijos – taip: buvo ir body-art merginos, ir loterija, ir geriausios tattoo konkursas, ir prizai, ir kitų chapter‘ių sveikinimai bei dovanos Minsko chapter‘ iui bei H-D doleriui, ir tortas, ir dar ko aš nepastebėjau ar neprisimenu… Buvo ir galimybė pasipuošti pagal savo sugedimo laipsnį pasirinktomis laikinomis tatuiruotėmis (išbandžiau ir aš, ir kiti, gerai kad jos greitai nusiplovėJ), ir pasifotografuoti su nuolat ratus sukančiomis „išpieštomis“ merginomis. Kulminacija – grupė ChajF, kuri kaipmat sukėlė ant kojų bemaž visą publiką ir… tuo užbaigę puikų renginį. Naktinės programos, deja, suplanuotos neturėjome, todėl visi užsiėmė kas kam labiau patiko – baras, biliardas, naktinis Minskas ar poilsis. Kaip ten bebūtų, sekmadienio rytą visi laiku susirinkome viešbučio hole, išgėrėme kavos ar vandens šlakelį, šiaip taip atsiskaitėme su vis dar įtemptais žvilgsniais į kompiuterių ekranus dirsčiojančiomis registratūros moteriškėmis už kambarius, ir pajudėjome namų link.

Kuo norėčiau užbaigti šį trumpą pasipasakojimą apie kelionę į Minską: pirma, mūsų dėvimos liemenės geriausios – jos pasiūtos iš lanksčios odos ir jas gali apsivilkti vienas be kitų pagalbos. Antra, labai gaila, kad milijonieriais pabuvome tik dvi dienas. Trečia, manau, visiems liko geras įspūdis apie gerą renginį, paskatinęs ir tam tikrus pasvarstymus mūsų tarpe. Liko noras ir toliau plėsti pažintis su kitų šalių chapter‘iais ir keliauti į jų renginius. Ketvirta, užvedėme vyrišką diskusiją, bet jos dar nebaigėme, koks motociklas iš tų, kurie važiavo į Minską, yra geriausias. Ir galiausiai, pasiilgome jūsų, su kuriais visada norisi dalyvauti chapter‘io renginiuose ir kelionėse!

Iki pasimatymo sezono atidaryme Lietuvoje!

Adomas

Foto: Vytautas, Audronė, Adomas

 

Pasigrožim…

Parašykite komentarą

Orų prognozė »

© 2016 H.O.G. Vilnius Chapter Lithuania. Sprendimas Į viršų